Ekspozicija, kurios kūrybinis procesas suvienijo pačių įvairiausių sričių uostamiesčio bendruomenės atstovus – mokslo, meno, šio krašto evangelikų liuteronų bendruomenės žmones, bus atverta vienoje iš Klaipėdos gynybinio bastiono poternų, visai šalia ateityje planuojamos atstatyti Šv. Jono bažnyčios. Projekto pavadinimui pasirinkti vokiškos praeities krašte pasisveikinimui naudoti žodžiai „Guten tag“.
Pasak šio sumanymo autorės dr. Raimondos Nabažaitės, būsimieji poternos lankytojai išvys tris skirtingas erdves, turėsiančias savitas raiškos formas – jų turiniui kurti panaudota istorinė vizualinė medžiaga, archeologų, tyrinėjusių sunaikintos bažnyčios teritoriją, radiniai bei tyrimų proceso fiksacijos, šviesos bei garso sprendimai.
Gilią miesto istoriją menančioje arkinėje poternoje bus eksponuojama nuotraukų, istorinių, archeologinių vaizdų galerija su bažnyčios architektūros, vidaus interjero bei gyvavimo epizodų vaizdais. Šioje dalyje įrengti 6 ekspoziciniai stovai, pastarųjų metų archeologiniams tyrimams reprezentuoti. Mažiesiems ekspozicijos lankytojams čia įrengta archeologinė dėžė su smėliu ir XVI-XVII a. pastatų liekanomis, potencialiais jų radiniais, taip kviečiant vaikus „gyvosios archeologijos“ patirtims.
-
Archeologai baigia kasinėjimus po Klaipėdos bažnyčios bokštu; rado ir istorinį lobį
-
Klaipėdos savivaldybė rado būdą, kaip prisidėti prie Šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymo
-
Klaipėdos politikams pritarus procedūroms gali prasidėti Šv. Jono bažnyčios projektavimas
-
Šv. Jono bažnyčia: Seimui svarbu, bet pinigus skirsto Vyriausybė
-
Benas Volodzka. Sėkmės raktas Klaipėdos senamiesčio atgaivinime
Antroji erdvė – skliautinė patalpa – pritaikyta videodokumentikai demonstruoti. Jai sukurti panaudotas 2020-2022 m. archeologinių tyrimų bei per juos vykusių įvairių kultūrinių iniciatyvų archyvas.
Antrojo pasaulinio karo slėptuvėje, kūrėjų pavadintoje Laiko tuneliu, įrengta meninė instaliacija su specialiai pritaikytu apšvietimu. Idėją išplėtojusi menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė čia pristatys praeities, dabarties bei ateities sintezę. Meninis sprendimas aktualizuos tiek istorinius veikėjus, prisidėjusius prie bažnyčios statybos ar turėjusius kitokių sąsajų su ja, tiek dabartinius Klaipėdos kūrėjus, kurių darbuose persipina Klaipėdos miesto identiteto paieškos.
„Bendras rezultatas turėtų džiuginti klasikinių ir šiuolaikiškų sprendimų derme“,- sako dr. Raimonda Nabažaitė. Ji prisipažįsta nekantriai laukianti pavasario ir šilumos, kurie leistų paskubinti ekspozicijos užbaigimo darbus, ir žmonių, kuriems svarbi vieno iš gražiausių ir svarbiausių senosios Klaipėdos pastatų – Šv. Jono bažnyčios – sugrįžimo į šių laikų Klaipėdos architektūrinį audinį idėja.
Pagrindinė kuriamos ekspozicijos rėmėja – Klaipėdos miesto savivaldybė, sumanymą įgyvendina Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas (vad. Lilija Petraitienė) ir partnerio statusu – Klaipėdos universitetas.
