Prieš apdovanojimų ceremoniją kalbėjęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kalbėjo apie šv. Kristoforo naštą ir džiaugsmą tų, kuriems jis tą naštą atnešė. O laureatus, kuriuos susirinkusieji dar tik turėjo sužinoti, jis ir prilygino tiems, kurie neša sunkią naštą.
„Šiandien yra ypatinga diena, nes lygiai prieš 696 metus, 1323 Viešpaties metais, išmintingas kunigaikštis diktavo laišką išmintingam vienuoliui apie Vilnių – koks jis yra, koks buvo ir koks bus. O lygiai po pusės metų liepos pabaigoje turime Šv. Kristoforo dieną, kurio statulėlę ir teikiame kaip pagrindinį miesto apdovanojimą“, – kalbėjo meras.
Jis prisipažino, kad jam šv. Kristoforas visada asocijuojasi su tuo, kuris paėmė tai, kad kad labai svarbu ir pernešė per sraunų vandenį, kad buvo labai sunku, bet tai padaryti pavyko. „Kiekvienas neša savo naštą, vieni lengvesnę, kiti sunkesnę. Kažkam tai kultūros pasiekimai, kažkam pasiekimai medicinoje, sporte ir t.t. Man šis pagerbimas yra tų žmonių, kurie iš kito kranto atnešė kažką itin svarbaus“, – dėkodamas laureatams ir jų artimiesiems dėkojo R.Šimašius.
Dėkojo kolegoms
Apdovanotųjų tradiciškai buvo dešimt. Pirmasis už pasiekimus architektūroje apdovanotas architektas Tadas Balčiūnas, tarp kurio darbų – ir savivaldybės pastatas Konstitucijos prospekte. Atsiimdamas Šv. Kristoforo statulėlę jis kalbėjo, kad šis apdovanojimas svarbus ne jam vienam. „Sakau – mums, nes architektūra seniai tapo kolektyviniu darbu. Noriu padėkoti tiems kolegoms, su kuriais aš dirbu“, – trumpai padėkojo T.Balčiūnas.
Už pasiekimus sporte apdovanota Milda Valčiukaitė – irkluotoja, pernai tapusi pasaulio čempione. Po 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kur su Donata Vištartaite-Karaliene laimėjo bronzą, Milda į dvivietę valtį sėdo su savo buvusia partnere Ieva Adomavičiūte: pernai šis duetas buvo pajėgiausias pasaulyje. Pati sportininkė dalyvauti ceremonijoje negalėjo, vietoj jos į sceną lipo Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis.
Dainininkė Asmik Grigorian įvertinta už tarptautinį proveržį. Šiuo metu dažniau pasaulio scenose nei Lietuvoje matoma operos dainininkė užkariavo daugybės melomanų širdis. Vietoje jos Šv. Kristoforo statulėlę atsiėmė sūnus Nojus.
Gražiausias pasaulio miestas
Kai apie istoriją kalba prof. Alfredas Bumblauskas, jo norisi klausytis. Už tą istoriją kiekvienam jį pagerbė Vilniaus miestas. „Labai visiems ačiū. Esu nufilmuotas net per gražiai, pačioje gražiausioje Vilniaus, net Lietuvos vietoje – Smulgevičiaus salėje. Vilniaus universitetas yra pats gražiausias ansamblis, o Vilnius pats gražiausias miestas Europoje“, – trumpai padėkojo profesorius.
Sulaukti dėmesio senoliams kur kas sunkiau nei vaikams ar net gyvūnams. Taip 15min yra sakęs Kristina ir Marius Čiuželiai, kuriems vis dėlto pavyko – pavyko sukurti „Sidabrinę liniją“, kuri padeda vyresnio amžiaus, neretai vienišiems žmonėms susirasti draugų pokalbiams telefonu. Už dėmesį vienišiems senoliams ši sutuoktinių pora apdovanoti Šv. Kristoforo statulėle.
„Šis apdovanojimas yra tik patvirtinimas ir įrodymas, kad kiekvienas senolis yra neišsemiamas išminties ir gyvenimo prasmės šaltinis. Linkėčiau kiekvienam tokį sutikti ir pasisemti tos išminties“, – už statulėlę dėkojo K.Čiuželienė.
Už nuopelnus mokslui ir verslui apdovanotas dr. Algirdas Juozapavičius – „Šviesos konversijos“ akcininkas, įmonėje užimantis ir direktoriaus pareigas. A.Juozapavičius yra fizinių mokslų daktaras, sėkmingai prisijaukinęs vadybą, o jo vadovaujama bendrovė užsiima lazerių gamyba. „Aš manau, kad tai ne tik vertinimas, bet ir įpareigojimas ateičiai. Tai viso Vilniaus, visų lazerininkų bendruomenės nuopelnas, o Vilnius, aš manau, turintis ilgaamžes aukštos kvalifikacijos specialistų ruošimo tradicijas, tikrai pasinaudos turima baze ir taps mokslu paremtos ekonomikos mokslu-centru“, – padėkojo A.Juozapavičius.
Visiems skaitytojams
Koks vasaris be Vilniaus knygų mugės? Nelabai įsivaizduojamas, atsakytų dauguma knygų mylėtojų. Šios mugės siela, viena iš pagrindinių organizatorių Lolita Varanavičienė šiemet apdovanota ir Šv. Kristoforo statulėlė būtent už Vilniaus knygų mugę. „Su džiaugsmu laikau šią nelengvą, bet prasmingą skulptūrą. Beje, Šv. Kristoforas buvo ir knygnešių globėjas. Priimu šį apdovanojimą visų Lietuvos rašytojų, leidėjų vardu, gyvų ir mirusių, taip pat ir visų skaitytojų vardu. (…)
Pabaigai – pirmos mugės istorija. Vėlavau į atidarymą, mane vežė rusakalbis taksistas. Į tą mugę buvome pakvietę Kubos diktatoriaus Fidelio Castro dukrą, disidentę Aliną Fernande. Taksistas sako – į „Litexpo“, sakau – taip. O jis – kokias nesąmones žmonės kalba, kad atvažiuoja Castro dukra. Aš jam tai patvirtinau, bet pagalvojau, kad tai, ką mes pradėjome, baigsis arba labai gerai, arba labai blogai. Džiaugiuosi, kad baigėsi gerai“, – kalbėjo L.Varanavičienė.
Robertas Badaras, gydytojas toksikologas, Šv. Kristoforo statulėlę savo rankose laikė už priklausomybių prevenciją. Jis pirmiausia pasveikino visus su Vilniaus gimtadieniu. „Jūs nesuprantate, kodėl aš tai gavau, tai normalu, aš pats nesuprantu. (…) Bijau tik vieno, kad dabar man davė prizą ir uždarys programą, su kuria dirbau. Tai, mere, jeigu galima – neuždarykit“, – su pašmaikštavimais kalbėjo gydytojas.
Režisierius Arūnas Matelis Šv. Kristoforo statulėlę gavo už kūrybą Vilniui ir pasauliui. O pastarasis nebūtų įmanomas be pernai pasirodžiusio filmo „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“, sužavėjusio ne tik lietuvius, bet ir kitų šalių kritikus bei žiūrovus. Jis Kristoforą pavadino Oskaru, pasidžiaugdamas, kad gavo šį apdovanojimą. „Man atrodo, Vilniuje yra daugiausia įvertintų menininkų viename kvadratiniame metre“, – pajuokavo A.Matelis. Jis teigė, kad klausiamas užsienyje, kas jo filme yra lietuviško, jis prisiminė pokario partizanus, kurie į mišką ėjo visomis klasėmis su mokytojais, kurie kovojo ne dėl savęs, o dėl kitų kartų. Tai ir yra lietuviška jo filme, kuriame herojai yra Gregoriai, nor jie ir nekalba lietuviškai.
Prisiminė kunigo disidento istoriją
Kunigas Algirdas Toliatas turbūt galėtų pretenduoti į populiariausių Lietuvos dvasininkų penketuką. Vilniaus miestas jį apdovanojo už bendruomenės telkimą. O ta bendruomenė buriasi aplink Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Vidaus reikalų ministerijai ši apleista bažnyčia Vilniaus centre, Savičiaus gatvėje, buvo perduota 2017 metų rugpjūtį. Per metus bažnyčioje pradėjo veikti pašventinta koplyčia, yra rengiamos parodos, švietimo ir bendruomenės renginiai.
„Tiek gražių žmonių pamačius ir išgirdus, tik amen norisi pasakyti. Kai paskambino ir pranešė apie Kristoforą, pirma mintis atėjusi į galvą buvo istorija su kunigu disidentu Juozu Zdebskiu. Sovietmečiu jam reikėjo parskristi iš Maskvos, bet oro uoste prie bilietų buvo didžiulė eilė, jis suprato nenusipirksiąs to bilieto. O šalia buvo kita kasa, tuščia, tai kasa sovietų valdžios herojams, veteranams ir pan. Jis nuėjo ir nusipirko ten bilietą. Kai jo vėliau klausė KGB, kaip pavyko, tai jis papasakojo, kad jo klausė, ar yra herojus, tai atsakė, kad ne, bet būtinai bus.
Tai ne vien dovana, tai iššūkis, ką gero galiu padaryti. Vienas nieko nepadarysi, todėl šalia yra visa komanda iš Ramintojos bendruomenės. Bažnyčia yra ne akmenys, o žmonės. (...) Ar neturime to vidinio potencialo tapti pavyzdžiu? Aš vis galvoju, kodėl Kristoforui buvo taip sunku. Gal tai svoris, gal abejingumas. Lengva pasakyti, kad ir man nereikia. Bet eik per tą srovę iki galo. Norėčiau kiekvienam iš mūsų švenčiant Vilniaus gimtadienį palinkėti priimti iššūkį būti vienybės, tolerancijos, gerumo miesto piliečiais ir liudyti tai savo darbais“, – kalbėjo kun. A.Toliatas.
Pirmosios Šv. Kristoforo statulėlės buvo įteiktos 1998 metais. Tuomet tarp laureatų buvo tokie žinomi žmonės kaip disko metikas Virgilijus Alekna, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus Mažasis teatras ir kiti.
