Už Vilniui skirtą gyvenimo kūrybą svarbiausiu Vilniaus miesto apdovanojimu apdovanotas Antanas Kmieliauskas.
Lietuvos tapytojas, monumentaliosios dailės kūrėjas, skulptorius, grafikas, dailės pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. A.Kmieliauskas yra vienas universaliausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų. Profesorius tolygiai dirba skulptūros, grafikos, molbertinės tapybos ir freskos srityse. Jo freskos puošia Vilniaus universiteto centrinius rūmus. Daugiau nei 70 jo sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kv. m freskų, 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, per 100 nutapytų portretų ir kitų paveikslų tapo reikšminga Lietuvos dailės ir visos lietuvių kultūros dalimi.
Dėkodamas A.Kmieliauskas buvo lakoniškas: „Ačiū, kad mane prisiminėte. Labai džiaugiuosi.“
Profesorė Valentina Dagienė įvertinta už nuopelnus švietimui.
V.Dagienė dirba Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institute (Informatikos metodologijos skyriaus vadovė) ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (Matematikos ir informatikos metodikos katedros profesorė). 1993 metais apgynė matematikos mokslų informatikos krypties daktaro disertaciją Vytauto Didžiojo universitete, 1997 metais jai suteiktas docentės vardas, 2007 metais – profesorės. V.Dagienė yra parašiusi daugiau nei 150 mokslo ir tiek pat metodinių darbų, per 60 informatikos vadovėlių ir mokomųjų knygų.
Profesorė taip pat nuolat rūpinasi informatikos mokymu bendrojo lavinimo mokyklose, inicijavo ir vadovavo parengiant Lietuvos bendrojo lavinimo bendrąsias informatikos ir informacinių technologijų mokymo programas, brandos egzaminus, vadovauja Jaunųjų programuotojų mokyklai.
V.Dagienė ceremonijos metu, deja, buvo išvykusi, tad jai skirtą skulptūrėlę atsiėmė sūnus Sirvydas Dagys.
Albinui Kentrai Šv. Kristoforo statulėlė skirta už gyvenimą, skirtą Vilniui.
A.Kentra vadinamas neoficialiu Vilniaus gyvenimo metraštininku. Viešuose miestui svarbiuose renginiuose visada jį sutiksi su kamera. Jis jau beveik penkis dešimtmečius kaupia unikalią vaizdinę medžiagą.
Itin gausių plojimų sulaukęs A.Kentra sakė, kad ši skulptūrėlė priklauso daugybei vilniečių. „Mūsų svajonės, siekiai ir darbai lieka prasmingi tik sąskambyje su Tautos giesme“, – atsiėmęs statulėlę pasakė A.Kentra.
Šv. Kristoforo statulėlė už Vilniaus garsinimą kino meno darbais atsidūrė ir režisierės Giedrės Žickytės rankose.
G.Žickytė ir jos darbai pastaraisiais metais įsiminė ne tik prisiekusiems kino mylėtojams. Jos filmas „Meistras ir Tatjana“ sužavėjo ne tik Lietuvos žiūrovus, jis 2016 m. apkeliavo daugelį šalių, pelnė daugybę tarptautinių festivalių apdovanojimų, garsindamas pasaulyje Vilniuje gyvenusį ir dirbusį fotografą Vitą Luckų ir Vilniaus miestą. G.Žickytė – dokumentinio kino režisierė ir prodiuserė, Europos kino akademijos apdovanojimų nominantė, tarptautinių festivalių prizininkė, penkių nacionalinio kino apdovanojimų „Sidabrinė Gervė“ laureatė.
„Man didžiulė garbė būti pagerbtai šiame mieste, kurį labai myliu. Pastaruoju metu tenka daug keliauti ir kuo daugiau keliauju, tuo labiau myliu Vilnių. Nes tai labai gražus ir kartu ramus miestas, kas labai svarbu kūrėjui“, – pasakė apdovanojimą atsiėmusi G.Žickytė, padėkojusi ir savo šeimai, kuri esanti tikroji atrama.
Profesorius Algirdas Utkus pagerbtas už Vilniaus garsinimą mokslo darbais.
A.Utkus yra ne tik Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, bet ir VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas. Inteligentiškas, santūrus, išprusęs, be galo daug erudicijos turintis žmogus – taip jį apibūdina kolegos. Gydytoju genetiku jis dirba nuo 1990 m. Konsultuoja pacientus su įvairia paveldima ir įgimta patologija, domisi retomis, paveldimomis nervų ir raumenų sistemų ligomis, teratogeniniais, chromosominiais sindromais.
„Atsiimdamas šį garbingą apdovanojimą jaučiu didelį dėkingumą ir suvokiu, kad šis apdovanojimas, atlygis yra labai brangus ir pranoksta mano asmeninius nuopelnus. Tai viso mūsų kolektyvo – Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro nuopelnas“, – sakė A.Utkus.
Už ilgametį rūpestį Vilniaus paveldu įvertinta Alicija Marija Klimaševska.
Šios moters rūpesčiu jau daugelį metų gražėja senosios Rasų kapinės. Ji yra asociacijos „Visuomeninė Rasų kapinių draugija“ pirmininkė, filologė, Lietuvos visuomenės veikėja. A.M.Klimaševska baigė tuometę 5-ą vidurinę mokyklą (dabar J.Lelevelio), 1956 metais – Mokytojų institutą Naujojoje Vilnioje, 1960 m. – neakivaizdžiai Pedagoginį institutą. Dirbo mokytoja Vilniaus ir Vilniaus krašto mokyklose, lenkų knygyne. Kartu su bendraminčiais įkūrė Visuomeninę Rasų kapinių draugiją, kuriai vadovauja nuo 1990 metų
Dėkodama už šį apdovanojimą, A.M.Klimaševska sakė, kad labai džiaugiasi, jog jos gimtasis miestas taip aukštai įvertino jos darbą. „Reikėjo gelbėti mūsų Rasų kapines. Jos turi daugiau nei du šimtus metų. Blogi žmonės, laikas prisidėjo prie kapinių naikinimo, todėl reikėjo išsaugoti kapines ateities kartoms. Taip atsirado visuomeninis komitetas, kuris iki šiol rūpinasi kapinių išsaugojimo. Labai tikiuosi, kad kartu su meru daug nuveiksime kapinių išsaugojimui“, – kalbėjo A.M.Klimaševska, savo kalbą pabaigdama ir keliais sakiniais lenkų kalba.
Stanislovas Žvirgždas apdovanotas už Vilniaus įprasminimą fotomeno darbais.
S.Žvirgždas – žinomas fotomenininkas, Nacionalinės premijos laureatas. Didžioji dalis jo fotografijų užgimė jo klajonių ir meditacijų Vilniuje metu. XX a. pradžioje garsiausios S.Fleury, A.Jurašaičio, P.Mašioto ir be abejo J.Bulhako Vilniaus fotografijos šiandien pasipildo S.Žvirgždo peizažais ir Vilniaus gamtos bei architektūros refleksijomis.
„Jau daugiau nei 50 metų fotografuoju Vilnių ir dar daug metų tai darysiu, kol leis sveikata. Už šį apdovanojimą Vilniui lieku skolingas“, – pabrėžęs, kad jis kalba vaizdais, pasakė S.Žvirgždas.
Už Vilniaus atminties gaivinimą apdovanota Morta Baužienė.
„Pasižvalgymas anapus Vilniaus miesto gynybinės sienos“ – tai antroji M.Baužienės „Pasižvalgymo po senojo Vilniaus mūrus“ knyga. 2012 m. išėjusioje pirmojoje dalyje aprašytas senojo Vilniaus branduolys, gynybine siena apsupta jo dalis. 2015 m. knygoje pasakojimo laukas išplėstas už Vilnios ir Neries upių, į Pylimo ir J.Basanavičiaus gatves, Rūdninkų ir Užupio priemiesčius, kadaise už miesto sienos buvusią didelę evangelikų reformatų valdą.
„Kai 1968 m. pradėjau dirbti Architektūros muziejuje, apie Vilnių lietuviškai praktiškai nebuvo nieko. Muziejuje dirbant labai reikėjo tų žinių, tai kaupėm jas, kaip išmanėm“, – savo domėjimosi Vilniumi pradžią prisiminė M.Baužienė.
Šarūnui Saukai Šv. Kristoforo statulėlė įteiktą už Veidą.
Š.Sauka – žinomas Lietuvos menininkas, pirmosios Nacionalinės premijos 1989 metais laureatas. Šių metų sausio 15-ąją Nacionalinėje dailės galerijoje buvo pristatyta išskirtinai daug dėmesio sulaukusi paroda „Žmogus su Saukos veidu“. Žmonės plūdo po kelis kartus pasižiūrėti į didelio formato, skirtingų laikotarpių dailininko darbus, kurie gali patikti, gali erzinti, bet nepalieka abejingų.
„Ačiū“, – kaip visada nedaugžodžiavo Š.Sauka.
Už nuopelnus verslui Šv. Kristoforo statulėlė šiemet skirta Armintai Saladžienei.
A.Saladžienė – finansininkė, vertybinių popierių specialistė, finansų vadybininkė. 1995 m. pradėjo dirbti Vilniaus vertybinių popierių biržoje (VVPB). 2005 m. kovą tapo OMX Baltijos rinkos vadovų komandos nare (NASDAQ OMX Vilnius 1993 m. įkurta kaip Vilniaus vertybinių popierių birža). Nuo 2007 m. sausio 1 d. – VVPB prezidentė ir valdybos pirmininkė. Nuo 2012 metų vadovauja NASDAQ OMX grupės Baltijos rinkoms. Taip pat Lietuvos finansų rinkų instituto valdybos narė, Valstybės pažangos tarybos „Lietuva 2030“ narė bei Lietuvos „Junior Achievement“ Verslo šlovės galerijos laureatė.
„Gauti šį įvertinimą už veiklą, kuria tiki, kurią darai su meile, yra ir įkvepianti, ir įpareigojanti akimirka. Kuo daugiau žmonių Vilniuje norės gyventi, kurti, investuoti, tuo labiau Vilnius klestės“, – dėkodama už apdovanojimą sakė A.Saladžienė.
Išdalinęs statulėles meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad kasmet apdovanojami labai skirtingų sričių vilniečiai, esą net patys laureatai paprastai visi vieni kitų nepažįstu. Ir kad jų nešama našta tikrai nėra lengva, kaip ir nelengvai per upę Jėzų nešęs šventasis Kristoforas.
„Didžiausia garbė yra apdovanoti iškiliausius vilniečius, nusipelniusius Šventojo Kristoforo titulo ir statulėlės. Kiekvienas iš šių žmonių savo veikla, kuri yra labai skirtingų sričių, kuriose vyksta įstabūs ir labai svarbūs dalykai, siunčia mums aiškią savo žinią ir įkvepia sekti savo pavyzdžiu. Šv. Kristoforo našta yra ir smagi, ir sunki, reikia daug kantrybės. Dėkodamas už pasiekimus ir įkvėpimą, linkiu nepailsti ir labai džiaugtis savo veikla, nešančia Vilnių!“, – sakė meras.
