Apdovanojimų šv. Kristoforo statulėlėmis komiteto narys, architektas, Vilniaus garbės pilietis Algirdas Kaušpėdas pradėdamas ceremoniją sakė, kad iš viso gautos 55 sostinei nusipelniusių asmenų kandidatūros. Po trijų posėdžių paaiškėjo laureatai.
„Komitetas įdėmiai apsvarstė kiekvieną kandidatūrą ir diskutavo tol, kol pasiektas visuotinis sutarimas. Stengėmės apimti daug sričių, bet neskyrėme ten, kur neradome tikrai vertų kandidatų“, – apie apdovanojimus kalbėjo A.Kaušpėdas.
Laureatų – dešimt
Komitetas įdėmiai apsvarstė kiekvieną kandidatūrą ir diskutavo tol, kol pasiektas visuotinis sutarimas, – sakė A.Kaušpėdas.
Tarp apdovanotųjų šiemet – fotografas Algimantas Kunčius, kompozitorius, muzikantas Kipras Mašanauskas, Vilniaus Šolom Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Lietuvos kalinių globos draugijos steigėja Milda Bliumenzonienė, aplinkosaugininkas Pranas Baltrėnas, architektas Gintaras Čaikauskas, gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis, mokslininkas Virginijus Šikšnys, verslininkas Robertas Dargis, Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO meno vadovas Gediminas Gelgotas.
Fotografui Algimantui Kunčiui šv. Kristoforo statulėlė įteikta už ištikimybę Vilniui. Jis seniai įrodė, kad net ir reportažinė nuotrauka gali būti ypatinga ir išraiškinga. „Tokio Vilniaus nesu nufotografavęs, – rodydamas į Rotušės scenos dekoracijas pasakė laureatas, rankose spausdamas statulėlę. – Man suteikia didelį džiaugsmą gyventi šiame mieste. Kuo toliau, tuo labiau dar tikiesi padaryti kažką tokio bendro šiam miestui, jo paveldui.“
Už nuopelnus menui šiemet apdovanotas kompozitorius Kipras Mašanauskas. Sukūręs muziką ne vienam filmui, spektaklui, K.Mašanauskas yra ir kūrinio „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ kompozitorius. Šis įspūdingas ir emocionalus kūrinys, tiesiogiai susijęs su vienu iš gražiausių ir romantiškiausių Vilniaus istorijos momentų, sulaukė išskirtinio vilniečių bei profesionalių meno vertintojų dėmesio.
„Iš tiesų gimtajame mieste, mieste, kuris Europai ir pasauliui padovanojo ne vieną didelę asmenybę, gauti tokį apdovanojimą man yra didelė garbė ir atsakomybė. Aš stengsiuos neapvilti“, – padėkojo K.Mašanauskas.
Žemaitiškai žydiškas humoras
Iš tiesų gimtajame mieste, mieste, kuris Europai ir pasauliui padovanojo ne vieną didelę asmenybę, gauti tokį apdovanojimą man yra didelė garbė ir atsakomybė, – padėkojo K.Mašanauskas.
Vilniaus Šalomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas šiemet rugsėjo 1-ąją šventė svarbią šventę – jo vadovaujama mokykla pagaliau oficialiai įsikūrė sutvarkytose patalpose Žvėryne. Direktorius daug prisidėjo prie Vilniaus daugiataučio švietimo ir kultūros plėtros, tačiau pastarieji jo metai buvo skirti savo gimnazijai, kuri tapo viena gražiausių miesto mokyklų.
„Iš kur gavau? Nusipirkau. Kiek mokėjai? Nesakysiu, – žemaitiškai pasakė direktorius, prieš tai išreiškęs viltį, kad jo žydiškas humoras bus suprastas. – Kada parduosi? Niekada, niekas tiek pinigų neturi. Kaip atšvęsi? Nusipirksiu butelį limonado.“
Už žmogiškumą ir kilnią širdį apdovanotos Mildos Bliumenzonienės vardas gal ir nėra itin plačiai žinomas, tačiau į laisvę išeinantiems ir savo vietos gyvenime ieškantiems buvusiems kaliniams ji neretai vienintelė ištiesia pagalbos ranką. Viena iš Lietuvos kalinių globos draugijos steigėjų, Socialinės priežiūros centrui vadovaujanti moteris nuolat padeda nuteistiesiems, siekia juos sulaikyti nuo naujos nusikalstamos veiklos. Tačiau matydama, kad lygtinai į laisvę paleistas žmogus girtuokliauja, gali atlikti sunkų nusikaltimą ar pan., M.Bliumenzonienė imasi priemonių, jog asmuo būtų sugrąžintas į įkalinimo įstaigą.
Ir skolos galbūt mažės
Pranas Baltrėnas šv. Kristoforo statulėlę gavo už aplinkos apsaugą. Jis yra vienas iš oro užterštumo kontrolės bei mažinimo technologijų kūrimo Lietuvoje pradininkų, jau 20 metų vadovauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos visuomeninei Aplinkos apsaugos komisijai, kuri įdėjo daug pastangų, kad Vilniaus miestas aplinkos apsaugos požiūriu taptų gražesnis ir jaukesnis. Šios komisijos iniciatyva įkurta ir Pavilnio ir Verkių regioninio parko direkcija, griautos nelegaliai pastatytos tvoros, sprendžiama dėl Jeruzalės tvenkinių sutvarkymo, dviračių trasų.
„Tai pirma tokia nominacija ir manau, tikrai labai rimta nominacija. Aplinkos apsauga yra labai plati sąvoka, apima daug sferų. Ir žinome, kaip susirūpinęs pasaulis, matėme, koks susirūpinęs Paryžius. Mes irgi stengiamės padėti Vilniaus miestui. Jeigu aplinkos apsauga bus palanki, miestas bus gražesnis, tuomet atvyks daugiau svečių, o dėl to galbūt ir skolos mažės“, – atsiėmęs apdovanojimą kalbėjo P.Baltrėnas.
Jeigu aplinkos apsauga bus palanki, miestas bus gražesnis, tuomet atvyks daugiau svečių, o dėl to galbūt ir skolos mažės, – kalbėjo P.Baltrėnas.
Už nuopelnus architektūrai apdovanotas Gintaras Čaikauskas Vilniuje įgyvendino ne vieną reikšmingą projektą. Pastarieji metai svarbūs tuo, kad įgyvendintas didelės apimties, modernus VU Jungtinio gyvybės mokslų centro projektas, parengtas VU chemijos fakulteto projektas, suformuota nauja viešoji erdvė. Be to, baigta dešimtmetį vykdyta VU Santariškių klinikų plėtra ir modernizavimas, Edukologijos universiteto renovacija.
„Visi šitie pastatai, grakštūs siluetai, bažnyčių bokštai, gatvelės – vista tai buvo pastatyta iš meilės plačiąja prasme: iš meilės aukštesnėms jėgoms, žmonėms, visuomenei. Dabar man kartais neramu, kai kviečiama dirbti ne iš meilės, o dėl pinigų. Baugu, kai kviečiama sukurti pigiausią daiktą. Kaip atrodytų, jeigu dailininkui sakytų, kad jis turi nutapyti pigiausią paveikslą. (...) Linkiu Vilniui pasveikti nuo dviejų ligų: sovietmečio raupsų – duobių gatvėse ir šių laikų veido egzemos – grafičių“, – sakė architektas.
Apdovanojimas lygu įsipareigojimui
Linkiu Vilniui pasveikti nuo dviejų ligų: sovietmečio raupsų – duobių gatvėse ir šių laikų veido egzemos – grafičių“, – sakė G.Čaikauskas.
Kardiologas Pranas Šerpytis šv. Kristoforo statulėlę gavo už nuopelnus sveikatos apsaugai. Jo pasiekimai medicinos srityje šįkart nevardinti, apdovanojimo gydytojas nusipelnė už savo visuomeninę veiklą. Jis savo žiniomis prisideda skleidžiant progresyvias medicinines žinias, kaip išvengti širdies kraujagyslių ligų, kurios Lietuvoje, o tuo pačiu ir Vilniuje, yra įgavę grėsmingą pobūdį. Tai Masinis širdies dienos minėjimas, Kovos prieš infarktą diena, Raudonosios suknelės renginiai ir kiti.
„Aš tikrai džiaugiuosi šituo apdovanojimų. Kuo daugiau turi apdovanojimų, tuo daugiau įsipareigojimų. Jis yra sunkus, tikrai sveria. Noriu, kad vilniečiai būtų sveiki, jų širdys būtų stiprios. Džiaugiuosi Vilniumi, kad atsiranda daugiau žmonių, užsiimančių fizine kultūra. Nesakau sportu, bet fizine kultūra gali užsiimti kiekvienas“, – kalbėjo P.Šerpytis.
Už nuopelnus mokslui apdovanotas Virginijus Šikšnys vadovauja Vilniaus universiteto Biotechnologija instituto mokslininkų komandai, kuri yra viena pirmųjų mokslininkų grupių, atradusių naujos kartos technologiją tiksliam genomo DNR redagavimui. Šios technologijos taikymas žada proveržį moksliniuose ligų tyrimuose, gydant paveldimas ligas, o žemės ūkyje – kuriant naujas augalų veisles, atsparias sausrai ir ligoms. Šiemet buvo sudaryta ir precendento neturinti technologijos licencijos sutartis su pasauline kompanija „DuPont Pioneer“.
„Jaučiuosi kaip agentas 007, žinantis visas jūsų paslaptis, – pajuokavo V.Šikšnys. – Šv. Kristoforas gerbiamas už tai, kad padeda žmonėms persikelti iš vieno upės kranto į kitą. Mūsų, mokslininkų, tikslas yra padėti žmonėms persikelti į tą kitą krantą, kuriame bus daugiau mokslo žinių.“
„Šitie metai buvo geri“
Jaučiuosi kaip agentas 007, žinantis visas jūsų paslaptis, – pajuokavo V.Šikšnys.
Robertas Dargis šv. Kristoforo statulėlę atsiėmė už verslo visuomeniškumą. Žinomas verslininkas, ilgametis bendrovės „Eika“ generalinis direktorius aktyviai dalyvauja įvairiose Lietuvos ir užsienio verslo, pramonininkų, ekonomikos, švietimo politikos konferencijose, skleidžia inovacijų taikymo reikšmės, verslumo idėjas.
„Tiek daug buvo kalbėtojų, nebežinau, ką čia pasakyti. Šitie metai buvo geri, nusipirkau geriausio verslininko apdovanojimą, nusipirkau ir šv. Kristoforo statulėlę, – juoko bangą sukėlė R.Dargis. – Šitą apdovanojimą priimu kaip įpareigojimą, kartu turime kelti Vilnių, tik tada jis bus jaukus ir gražus.“
Gediminas Gelgotas, naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO meno vadovas, apdovanotas už Vilniaus miesto vardo garsinimą. 2015 m. prestižinėse Europos koncertų salėse (Leipzige, Ciuriche, Paryžiuje, Vilniuje, Varšuvoje) nuolat skambėjo G. Gelgoto simfoninė muzika, kūrinius ne kartą transliavo tarptautinis klasikinės ir jazz muzikos kanalas Mezzo TV Europoje ir Azijoje. Jo vadovaujamas NIKO šiemet groja jau dešimtąjį sezoną.
„Ačiū už šitą apdovanojimą Vilniaus miesto savivaldybei ir komisijai, ačių Rotušei, jos kolektyvui, nes čia galime kurti jau ne vienerius metus“, – pasakė G.Gelgotas.
„Žiūrint į tai, ką jūs darote, kartais susidaro toks įspūdis, kad dirbate didelį ir sunkų darbą, svarbų darbą, – sakydamas baigiamąją kalbą pažymėjo meras. – Bet matau gerą nuotaiką, vadinasi, net ir dirbant sunkų darbą gali būti malonu.“
Šv. Kristoforo statulėlės dešimčiai vilniečių tradiciškai teikiamos už praeinančių metų nuopelnus menui, mokslui, švietimui, aplinkos apsaugai, už miesto vardo garsinimą ir kt.
Ceremonijoje koncertavo Vilnių garsinantys menininkai – NIKO (Naujų idėjų kamerinis orkestras) ir choras „Jauna muzika“.
