Darnaus judumo problemų išlikę
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ l.e.p. direktorius A.Samuilovas sako esąs pakankamai įsigilinęs į Taline įgyvendintą projektą. Paskutinė jo komandiruotė daugiau kaip prieš metus irgi buvo į Estiją, mat šios šalies įmonė prižiūri Klaipėdoje įdiegtą elektroninių bilietų sistemą.
Talino gyventojai viešu transportu nemokamai gali naudotis jau nuo 2013 metų. Tai kainuoja milijonus eurų, tačiau, kaip sako klaipėdietis, darnaus judumo problemų išlieka.
„Ten yra keli įdomūs momentai, vienas, kuris jautriausias, kad kelionių skaičius nedidėjo po sprendimo važiuoti nemokamai. Automobilių skaičius išaugo kaip ir visoj Europoj, keleivių skaičius nepadidėjo, – kalbėjo A.Samuilovas.
– Kita vertus, akivaizdu, kad tą sprendimą priėmę jie nesustojo. Sėkmingai investuoja į kokybės gerinimą. Talinas rodo, kad investicijų dydis auga, dotacija paaugo 40 proc. Viešam transportui 2013 metais buvo skirti 40 keli milijonai, o pernai – 70 keli milijonai eurų. Tai investicijos į infrastruktūrą, tramvajaus atnaujinimą, spartų autobusų keitimą, troleibusų tinklų mažinamą.
Maršrutinių autobusų skaičius paaugo dvigubai, troleibusų sumažėjo tris kartus. Panašu, vizija, kad pagrindinė rūšis yra tramvajaus linijos. Šis pavyzdys rodo, kad sprendimas nėra ubagiškas.“
Anot pašnekovo, nereikia nė manyti, jog jei transportas nemokamas, keleiviai lips į bet kokį autobusą.
Šis pavyzdys rodo, kad sprendimas nėra ubagiškas.
Paradoksalus pavyzdys
A.Samuilovo teigimu, šis pavyzdys parodo ir tai, kad kokia gera bebūtų vizija, keliaujančiųjų skaičius neauga, o pati idėja – nemokamas produktas, didesnė švara ir ramybė mieste – veikia ne visuomet taip, kaip tikimasi.
„Tai paradoksalus pavyzdys, bet reikia įvertinti sąlygas, kodėl jie įvedė – nes buvo pasiekę tą momentą, kai dotacijų dalis miesto biudžete buvo pasiekusi didelę sumą, nes iš bilietų įmonės pajamos siekė 15–20 procentų.
Tai kam investuoti į bilietų sistemas, jei didžiausia dalis yra subsidija. Lietuvoje yra kitaip – Vilniuje perpus dotavimas ir bilietai, o Klaipėdoje yra 65 proc. bilietai ir 35 proc. dotavimas“, – pasakojo vadovas.
Nepaisant gražių idėjų ir norų, anot pašnekovo, svarbu atsižvelgti ir į pandeminę situaciją, kuri keleivių skaičių uostamiestyje sumažino apie 15–17 proc.
Kainuotų 15 mln. eurų
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus, prie transporto klausimų grįžtama kiekvienais metais. Ir šiuo metu yra sudaryta komisija, kuri dėlios pasiūlymus miesto tarybai.
„Kiekvienais metais teikiamas sprendimo projektas dėl bilietų kainų ir kitų dalykų. Nagrinėjama visuma, lėšos taip pat. Įskaitant dabartinę situaciją dėl pandemijos, sumažėję keleivių, išanalizuosime tam tikrus segmentus, gruodžio gale labiau žinosime. Segmentai įvairūs – pensinio amžiaus žmonės, švietimiečiai kaip Vilniuje, tie dalykai nagrinėjami“, – sakė R.Mockus.
Darbo grupė peržiūri pajamas, sąnaudas, tinklą, o gruodį sugeneruotus pasiūlymus teiks tarybai. Net ir taikant nuolaidas daliai grupių, kaip ir šiuo metu, tai reikalauja nemenkų biudžeto resursų, sako savivaldybės atstovas.
Šiuo metu Klaipėdoje pradinukai gali naudotis darbo dienomis metiniu bilietu už 10 eurų, nuolaidos taikomos ir senjorų grupėms.
Kompensacija už lengvatas atsieina apie 5 mln. eurų.
Anot R.Mockaus, nemokamam transportui Klaipėdoje įgyvendinti savivaldybė biudžete turėtų numatyti apie 15 mln. eurų lėšas.
Ketina vykti į Estiją
Pirmadienį posėdžiavusi Klaipėdos savivaldybės Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisija sprendė dėl išvykos į Estiją. Ji kol kas atidėta iki lapkričio pradžios. Komisija rinksis dar kartą ir spręs keliaujančiųjų sudėtį ir tikslingumą.
Anot komisijos pirmininko, Klaipėdos vicemero Arūno Barbšio, galutinis sprendimas dėl vykimo dar nėra priimtas. Iki kito komisijos posėdžio turėtų paaiškėti, ar tikrai būtina į Taliną siųsti tokią didelę, aštuonių žmonių savivaldybės komandą.
„Klausimai aktualūs savivaldybei, reikia daryti sprendimus, pokyčius, kas numatyta darbų programoje. Rinksis dar kartą komisija ir spręs.
Tebėra aktualus klausimas, koalicija sutarusi tai, kad bus palaipsniui prie to einama, bet dar nėra tokio galutinio sprendimo, ar visai nemokamas transportas, ar pagal amžiaus grupes, ką esam pradėję daryti“, – sakė vicemeras.
Jo teigimu, norisi iš pirmų lūpų išgirsti ir konkrečiai pasidomėti estų įgyvendinta nemokamo transporto Taline programa. Be to, į vizitą ketinama įtraukti ir daugiau klausimų – investicinius projektus, pramoninių miesto rajonų konversiją.
Tiesa, komandiruočių komisijos posėdyje netrukta atkreipti dėmesį, jog vykti į Estiją suplanavęs gausus vyrų desantas – administracijos direktorius Gintaras Neniškis, pavaduotojas Andrius Dobranskis ir patarėjas Gintaras Dovidaitis. Sąraše taip pat – Urbanistikos ir architektūros skyriaus vadovas Marijus Mockus, skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Petrulis, tarybos narys Andrius Petraitis.
Strateginis klausimas
Į Estiją kolegų kvietimu vykti pasiūlė bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ vadovas Vaidas Ramanauskas.
Jo teigimu, susipažinti giliau su kito miesto pavyzdžiu verta, juolab kad dalis Klaipėdos politikų yra išsikėlę tokį tikslą įgyvendinti nemokamo transporto idėją uostamiestyje.
„Čia strateginis, politinis klausimas. Specialistų darbas pateikti visą informaciją, taip pat ir apie grėsmes ir privalumus, o valdžia apsisprendžia. Taip pat kaip ir kitais klausimais, ar mieste bus elektriniai autobusai“, – kalbėjo V.Ramanauskas.
O elektrinių autobusų mieste turėtų gausėti. Kitąmet parkas turėtų pasipildyti dešimčia tokių autobusų, dar tiek pat po dar vienerių metų.
