Buvęs pareigūnas 15min redakcijos reikalavo nuasmeninti jo duomenis bei pašalinti nuotraukas iš visų straipsnių, kuriuose aprašomas piktnaudžiavimas tarnyba (orgijos su prostitute policijos komisariato patalpose) ir dėl to vykę teismo procesai.
Vyras argumentavo, kad informacija apie jį „neproporcingai suvaržo jo teisę į privatų gyvenimą“.
15min redakcija šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, gindama visuomenės teisę žinoti apie valstybei nusikaltusį asmenį.
Dviejų instancijų Vilniaus teismai patvirtino 15min poziciją.
Šią savaitę trijų teisėjų kolegijos Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad darydamas nusikalstamas ar kitas neteisėtas veikas žmogus „neturi ir negali tikėtis privatumo“.
„Neįvardijimas konkretaus asmens, kurio atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, neatitiktų žiniasklaidos pagrindinės funkcijos – skleisti aktualią, teisingą ir išsamią informaciją apie realius įvykius“, – rašoma teismo nutartyje.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad išnykus teistumui žiniasklaida neturi keisti savo straipsnių, nes taip būtų paneigiama tiksli ir teisinga informacija.
„Asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ar biografijos dalimi“, – pabrėžė Vilniaus apygardos teismas.
Teismas paskelbė, kad „visuomenei turėtų būti prieinami paskelbti teisingi duomenys kaip archyvinė informacija apie anksčiau buvusius įvykius“.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo šią savaitę.
Istorinis teismo sprendimas
Portalo 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis sako, kad ši nutartis – vienas iš svarbiausių teismų sprendimų pastaraisiais metais žiniasklaidos laisvės srityje.
„Redakcijos pastaraisiais metais vis dažniau užverčiamos pretenzijomis, kuriose esami ar buvę nusikaltėliai, kiti teisės pažeidėjai reikalauja ištrinti informaciją apie juos. Šioje byloje suformuotos taisyklės padės žiniasklaidai tvirčiau ginti visuomenės teisę į svarbią informaciją“, – sako V.Beniušis.
Jo teigimu, jei redakcija ar teismas būtų patenkinęs ieškovo reikalavimus, būtų įtvirtintas pavojingas precedentas, iš esmės siaurinantis žodžio laisvės ribas ir ribojantis žurnalistų darbą, skatinantis žiniasklaidos straipsnių trynimą.
Svarbiausios teismo citatos
- Išnykęs teistumas nesudaro pagrindo modifikuoti paskelbtos teisingos ir tikslios informacijos
- Visuomenei turėtų būti prieinami paskelbti teisingi duomenys kaip archyvinė informacija apie anksčiau buvusius įvykius
- Darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas asmuo neturi ir negali tikėtis privatumo
- Konkretaus asmens neįvardijimas neatitiktų žiniasklaidos funkcijos skleisti aktualią, teisingą ir išsamią informaciją
- Asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi
- Visuomenės interesas žinoti apie valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus išlieka ir praėjus ilgam laiko tarpui po įvykių
- Vardo, pavardės ir atvaizdo paskelbimas prisideda prie skelbiamos informacijos patikimumo
Byloje 15min atstovavę advokatų profesinės bendrijos COBALT teisininkai teigia, kad šioje byloje suformuotas svarbus precedentas.
„Toks atvejis Lietuvos teismų praktikoje dar nebuvo nagrinėtas, todėl kartu su klientu ypač džiaugiamės šios bylos rezultatu ir racionaliai teismų pradėta formuoti praktika. Dviejų instancijų teismai sprendė, kad pasikeitus aplinkybėms (t.y. asmeniui, apie kurį buvo rašoma, praradus viešo asmens statusą bei išnykus jo teistumui), naujienų portalas neturi pareigos nuasmeninti daugiau nei prieš dešimtmetį skelbtų publikacijų, kuriose buvo paskelbta tiksli ir teisinga informacija. Tokios publikacijos turi išlikti prieinamos visuomenei niekaip nemodifikuotos, t.y. kaip archyvinė medžiaga“, – pažymi COBALT partneris Marius Inta.
„Svarbu šiuo atveju buvo ir tai, kad asmuo, prašęs nuasmeninti publikacijas, praeityje buvo padaręs teisei priešingą veiką, todėl ir dėl to jo teisė į privatumą negalėjo būti ginama tokia pat apimtimi, kokia būtų ginama įstatymui nenusižengusio asmens.
Be to, asmens duomenų apsaugos srityje įtvirtinta teisė „būti pamirštam“ pagal Lietuvos įstatymus nėra taikoma, kai duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais. Visos šios aplinkybės lėmė tai, kad teismai šioje byloje patvirtino konstitucinę žiniasklaidos laisvę ir visuomenės interesą žinoti tikslią informaciją apie praeityje buvusius įvykius“, – teigia vyresnioji teisininkė Rūta Andriulevičiūtė.
Šiame straipsnyje duomenys apie ieškovą neviešinami redakcijos sprendimu, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp visuomenės teisės žinoti apie esmines teismo sprendimo aplinkybes ir ieškovo teisės į privatumą, kad informacija apie praeities įvykius nebūtų neproporcingai eskaluojama.
