M.Navickienė neigia, kad iš jos paimtas telefonas

Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius pareiškė, kad jokių „klausimų ar pretenzijų“ teisėsauga neturi.

„Atliekamame ikiteisminiame tyrime poniai Monikai Navickienei mes jokių klausimų ar pretenzijų neturime“, – pabrėžė STT pareigūnas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./ Jovitas Raškevičius

Žurnalistams perklausus, ar M.Navickienė byloje niekaip nefigūruoja, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Rolandas Kiškis teigė, kad „kol kas ne“.

Vėliau dar kartą žurnalistams paklausus, ar tyrime ji buvo apklausta teisėsaugos, STT atstovas J.Raškevičius tvirtino, kad „nėra pagrindo ją apklausti“.

Tuo metu R.Kiškis sakė, kad „bent jau kol kas“.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./ Rolandas Kiškis

Kodėl M.Navickienė nekomentavo tyrimo?

15min nuo pat trečiadienio, kai pranešė apie V.Germano, jo sugyventinės I.Trinkūnaitės ir M.Navicko sulaikymus, bandė susisiekti su pastarojo sutuoktine, parlamentare M.Navickiene.

Vis dėlto, buvusios konservatorių socialinės apsaugos ir darbo ministrės telefonu nepavyko pasiekti – skambutis tiesiog būdavo nutraukiamas dar neprasidėjęs.

Penktadienį 15min išsiaiškino, kad taip yra dėl to, jog teisėsauga yra paėmusi vieną iš Seimo narės telefonų. Tai patvirtino 15min šaltiniai teisėsaugoje.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./ Monika Navickienė

Vis dėlto, pati M.Navickienė suskubo paneigti šią žinią.

„Jokio telefono kaip ir jokio kito daikto iš manęs nebuvo paimta. Platinama melaginga žinia“, – 15min perduotame komentare pabrėžė M.Navickienė.

Tai buvo pirma jos reakcija į teisėsaugos vykdomą tyrimą, tačiau plačiau kol kas ji jo nekomentavo.

Seimo kanceliarijos atstovė spaudai Justė Radzevičiūtė-Laugalienė informavo 15min, kad M.Navickienei nebuvo išduotas telefono aparatas, tačiau buvo išduota SIM kortelė.

Surinkti kompiuteriai, skaitmeninė informacija

FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas per penktadienį vykusią spaudos konferenciją atskleidė, kad ikiteisminiame tyrime iki šiol atliktos 32 kratos.

Per jas, anot pareigūno, paimtos ir ryšio priemonės, tarp kurių – ir kompiuteriai.

„Ką pavyko surasti kratos metu iki šiol? Tai visų pirma ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktai: kompiuterinė technika, skaitmeninė informacija. Jos tikrai yra daug, kadangi ikiteisminio tyrimo metu tiriamos įvairios kryptys, kurios ir sąlygoja tai, kad tos informacijos yra be proto didelis kiekis. Mes ją analizuosime ir dirbsime su ja vėliau, ir detaliai išanalizavę priimsime tam tikrus sprendimus“, – kalbėjo R.Šadianecas.

Jo teigimu, per kratas keliose vietose surasta ir grynųjų pinigų, kurių suma – apie 500 tūkst. eurų. Taip pat surastas ir „ypatingai didelės vertės turtas“. Tai – meno kūriniai, laikrodžiai ir t.t.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./ Robertas Šadianecas

Ministrės vyras paleistas už didžiulę sumą

Iš viso tyrime buvo sulaikyti septyni asmenys, tarp kurių V.Germanas, I.Trinkūnaitė ir M.Navickas. Kitų įtariamų pavardžių teisėsauga neatskleidžia.

„Ikiteisminis tyrimas atliekamas pakankamai plačioje apimtyje“, – žurnalistams Vilniuje sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis.

Pasak jo, turtiniai nusikaltimai apima turto pasisavinimą, vagystes, sukčiavimą stambiu mastu, o korupciniai – papirkimą, kyšininkavimą, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą – tai yra pinigų plovimą.

Prokuroro teigimu, taip pat atliekamas tyrimas dėl nusikalstamo susivienijimo.

„Šiuo metu nėra inkriminuota bendrininkavimo forma, kaip dalyvavimas organizuotoje grupėje. Reiškia, lieka bendrininkų grupė. (...) Ikiteisminio tyrimo dalykas išsiaiškinti būtent bendrininkavimo formas, dalyvaujančius asmenis“ – teigė A.Urbelis.

Pasak teisėsaugos, M.Navickui pareikšti įtarimai dėl galimo papirkimo, pinigų plovimo ir didelės vertės turto pasisavinimo – panašūs, kaip ir kitiems įtariamiesiems.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nutarimu M.Navickui buvo paskirtos kelios kardomosios priemonės: 100 tūkst. eurų dydžio piniginis užstatas bei įpareigojimai neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis. Įtariamasis šiuo metu jau yra paleistas iš laikino sulaikymo.

15min montažas/Mindaugas Navickas

FNTT: galėjo būti legalizuota mažiausiai 17 mln. eurų

Pasak FNTT pranešimo, ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės, kad bendrininkų grupė iš mažiausiai keturių asmenų, galimai pasinaudodami įtaka „Foxpay“ darbuotojams, žinodami, kad tam tikros lėšos yra įgytos nusikalstamu būdu, jomis galimai atliko finansines operacijas arba sudarė galimybę tokias operacijas atlikti.

Įtariama, kad tokiu būdu 2023–2024 metais galėjo būti legalizuota mažiausiai 17 mln. eurų.

Siekdami nuslėpti pažeidimus nuo Lietuvos banko ir FNTT atliekamo „Foxpay“ inspektavimo, bendrininkai tam tikriems jos darbuotojams, kurių veikla yra susijusi su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija (jie prilyginami valstybės tarnautojams dėl jų vykdomų pareigų), galimai mokėjo kyšius.

Įtariama, kad kyšiai galėjo būti mokami už tai, kad darbuotojai nuo patikrinimo nuslėptų ir sunaikintų svarbus duomenis, įrodančius pažeidimus ir finansų įstaigai taikyti pagrįstas poveikio priemones.

15min nuotr./Vilhelmas Germanas ir Ieva Trinkūnaitė (nuotraukoje kairėje) bei Monika ir Mindaugas Navickai skrido privačiu lėktuvu į Dubajų

Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų, teigia FNTT.

Be to, ikiteisminiame tyrime yra nustatyta, kad bendrininkų grupė, kurioje taip pat dalyvavo ir minėti asmenys, galimai pasisavino jų žinioje buvusį svetimą turtą – užsienio kompanijai priklausančią, daugiau nei 24 mln. eurų kainuojančią specializuotą kriptovaliutos „kasimo“ įrangą.

Tyrime taip pat yra tiriamos aplinkybės, susijusios su „LitLab“ administracinio pastato statybomis, ir „Foxpay“ dalyvavimu valstybinių institucijų viešuosiuose pirkimuose.

Tyrimo metu aktyviai bendradarbiaujama su Lietuvos banko ekspertais, teigiama pranešime.