15min primena, kad trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilo milžiniškas gaisras automobilių sąvartyne – dūmai pakibo virš Vilniaus, pranešama apie padidėjusią oro taršą.
Apie galimą gaisro dūmų poveikį sveikatai ir pagrindines rekomendacijas netoliese kilus gaisrui 15min papasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
-
Milžiniškas gaisras Vilniuje užgesintas: policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą
-
„Gaisro dūmai gali būti pavojingi“: svarbiausios specialistų rekomendacijos gyventojams
-
Ugniagesys atskleidė daugiau detalių apie gaisrą Vilniuje
-
Aplinkos apsaugos agentūra: Savanorių prospekte dėl gaisro fiksuojama didelė tarša
– Vilniuje šiuo metu dega autolaužynas, gaisras milžiniškas, daug dūmų, ar tie dūmai gali būti pavojingi gyventojams?
– Labai sudėtinga kažką dabar tokio konkretaus atsakyti nežinant, ko tame ore yra, tačiau, matyt, visi mes, kurie esame pakliuvę į vienokį ar kitokį dūmą buityje ar kažkur kitur, suprantame, kad tai turbūt mums sveikatos neprideda.
Dūmuose gali būti įvairiausių medžiagų ir jos gali turėti vieną arba kitą poveikį. Tokios tradicinės medžiagos – azoto oksidas, anglies junginių būna, nesudegusių sudėtingų angliavandenilių būna. Žiūrint, kas dega ir kokie junginiai išsiskiria, tai jie gali turėti tam tikrą specifinį poveikį arba jeigu yra didelė cheminių medžiagų koncentracija, tai paprastai tai mums sukelia ūminį poveikį – čiaudulį, kosulį.
Jeigu ilgiau pabūni tame debesyje, tai gali ir kraujotakos sistemos simptomai atsirasti, kvėpavimas sutrikti – pasunkėti, arba net gali būti ir širdies veiklos sutrikimų. Tų simptomų gali būti įvairių – ir specifinių, ir nespecifinių. Šiuo metu aš neturiu informacijos, koks yra oro užterštumas – koks jo lygis ir kokios medžiagos skiriasi.
– Bet turbūt gyvenantiems šalia rekomenduotumėt imtis papildomų saugumo priemonių?
– Visais atvejais, kai kažkas dega, mūsų rekomendacija yra ta pati – nereikia būti dūmuose, reikia būti pastatuose ir užsidaryti langus, orlaides, išjungti mechaninę ventiliaciją, jeigu tokia yra, nes jeigu ji ima iš lauko orą ir nėra jokių filtrų, tai mes tiesiog galime užteršti patalpų orą.
Užsidarius angas, per kurias oras iš lauko gali patekti į vidų, tai, žinoma, mes sumažinsime tų cheminių medžiagų koncentraciją. Bent jau patalpų oras tam tikrą laiką – ne kelias minutes, o kažkiek valandų galima nuo dūmų apsisaugoti. Tikėtina, kad per tą laiką gaisras bus užgesintas ir dūmų debesis išsisklaidys.
– Jeigu vis dėlto jau reikia žūtbūt kažkur nueiti, nuvažiuoti, ką tada rekomenduotumėte gyventojams?
– Jeigu žūtbūt reikia... Aš nežinau, kokios gali būti tos žūtbūtinės priežastys tokiu metu. Bet mes suprantame, kad tokiu atveju vargu, ar kaukė padėtų, nes jeigu yra stambios dalelės, tai kaukė gali padėti, bet jeigu yra aerozoliai, tai jie sėkmingai prasiskverbs pro tą kaukę ir pateks į kvėpavimo takus. O dar užsidėjus tą kaukę yra sunkiau kvėpuoti, tai tas kvėpavimas yra gilesnis ir tu gali tuo būdu įkvėpti daugiau medžiagų. Iš dalies gali tam tikrą laiką padėti respiratorius.
Tokiu atveju, jeigu kažkur reikia vykti, tai lieka automobilis, kuriame langus užsidarius galima greitai pravažiuoti tam tikrą užterštumo zoną, bet reikia žiūrėti, į kurią pusę tas dūmų debesis slenka. Reikia stengtis nebūti bent jau tame debesyje.
– Kokios pasekmės gali būti ilgą laiką išbuvus tuose dūmuose, šalia jų?
– Mes galime tik tą pavyzdį turėti, kai degė padangų perdirbimo gamykla Alytuje – po kurio laiko buvo padarytas žmogaus bioterpių tyrimas, tai ugniagesiai, kurie turi apsaugos priemones, nebuvo nustatyta, kad jie buvo kažkaip paveikti. Bet pasakyti, ar užsiliko žmogaus organizme tos vienos ar kitos medžiagos, kuri gali būti arba riebaliniame sluoksnyje, ar kraujyje, šlapime, sunku pasakyti – toks ilgalaikis poveikis bent jau Alytaus atveju nebuvo pilnai įrodytas. Buvo tam tikri kiekiai, bet nelabai skyrėsi nuo bendro fono.
Kalbėti šiuo atveju yra sudėtinga, nes tiesiog nėra informacijos. Mes turime suvokti, kad didelėmis koncentracijomis jeigu tu gauni tam tikrą dozę cheminės medžiagos – yra koncentracija ir laikas, kurį tu išbūni tam tikros koncentracijos užterštame ore, tai būtent ta cheminės medžiagos dozė gali turėti poveikį sveikatai. Kaip jau minėjau, tas poveikis gali būti specifinis tam tikrai medžiagai, įvairių gali būti pasekmių.
Pavyzdžiui, ypač tiems, kurie turi sveikatos sutrikimų, tai ta sveikata gali pablogėti. Jeigu žmogus turi kraujotakos sistemos ligų, pavyzdžiui, širdies veiklos nepakankamumą, tai suprantama, kad jam ilgiau pabuvus užterštame ore gali pablogėti jo ligos eiga. Sunku yra prognozuoti, nes nežinome, kiek tai užtruks ir kokiomis koncentracijomis yra teršalai. Visais atvejais visi pažeidžiami asmenys – turintys lėtinių ligų, vyresnio amžiaus, nėščiosios, maži vaikai – turi saugotis kiek galėdami.
– Ačiū jums labai už pokalbį.
