Vilniaus savivaldybės ir pirmiausia mero A.Zuoko noras turėti savas oro linijas daugeliui kėlė klausimų – ar prasiskolinęs miestas, kuriam trūksta pinigų net būtiniausioms reikmėms, sugebės išlaikyti aviakompaniją. Vis dėlto miestas investavo apie 7 mln. Lt, rado privačių investuotojų, nors jų investicijos nėra didelės, ir „Air Lituanica“ buvo įsteigta, o birželio 30 dieną pirmam skrydžiui į Briuselį pakilo bendrovės lėktuvas. Tiesa, skrydžiai vykdyti kartu su „Estonian Air“.
Per kelis mėnesius „Air Lituanica“ skrydžių geografija išsiplėtė – iš Vilniaus bendrovė skraidina ir į Prahą, Miuncheną, Berlyną, ir į Amsterdamą. Tačiau lapkričio pabaigoje „Estonian Air“ nutraukė sutartį su „Air Lituanica“, abi bendrovės dėl to kaltina viena kitą. Skrydžius į Berlyną perėmė Vilniaus bendrovė, o Amsterdamą iš Vilniaus bent kol kas bus galima pasiekti tik iki sausio 6 dienos. Nuo vasario 14-osios „Air Lituanica“ planuoja vietoje Amsterdamo skraidyti į Paryžių.
Dar vienas didelis, bet neva miestui nieko nekainavęs projektas – „CycloCity“ dviračių nuomos sistema. Liepos 2-ąją oficialiai pristatyti, po miestą oranžiniai dviračiai pradėjo važinėti nuo liepos vidurio, įrengti 24 nuomos terminalai su 200 dviračių transporto priemonių. Per 15 metų planuojama investuoti 22 mln. Lt, tai padarys bendrovė „JCDecaux Lietuva“, kuri investicijas galės atgauti iš lauko reklamos pajamų, kadangi beveik visa lauko reklamos rinka sukoncentruota šios bendrovės rankose. Planuojama kitąmet dviračių nuomos sezoną pradėti nuo balandžio 1-osios ir baigti lapkričio 1 dieną, tačiau šiuos terminus gali pakoreguoti gamta.
Vidurvasaris pažymėtas dar vienu svarbiu įvykiu Vilniaus miestui – nuo liepos 1 dienos pertvarkyta sostinės viešojo transporto sistema. Neliko dalies troleibusų ir autobusų maršrutų, tačiau atsirado greitieji autobusai, važiuojantys kas kelias minutes. Jų maršrutai nusidriekė trasomis Stotis–Santariškės, Santariškės–Laisvės pr.–Stotis, Fabijoniškės–Centras–Oro uostas, Pilaitė–Saulėtekis, Pašilaičiai–Saulėtekis, Naujoji Vilnia–Centras. Vilniaus savivaldybės vadovai tvirtina, kad reforma buvo būtina tiek siekiant sutaupyti lėšų, tiek pagerinti susisiekimą Vilniaus mieste.
Rudenėjant Vilnius pagaliau galėjo pasigirti atnaujintu ir sutvarkytu bent vienu miesto parku – Bernardinų sodu. 300 suolų, per hektarą gėlynų ir dar daugiau takų. Nauji fontanai, iš kurių vienas bus šokantis pagal muziką, atnaujinti tvenkiniai, botanikos sodo ekspozicija, vienuolyno daržas. Visa tai atsirado atnaujintame parke pačiame Vilniaus centre, kurio rekonstrukcijai prireikė 18 mln. Lt, iš kurių 10 mln. Lt skyrė Europos Sąjunga, 8 mln. Lt – sostinės savivaldybė. Darbai truko ilgiau nei metus, o archeologai džiaugėsi kasinėjimų metu atradę parko teritorijoje tikrus lobius. Paaiškėjo, kad čia XVII amžiaus vidurio gyveno žmonės, nors iki tol manyta, kad ši Vilniaus vieta nebuvo gyvenama.
Vilnius šiemet turėjo renginį, sulaukusį tarptautinio atgarsio. Sostinėje surengtos eitynės „Baltic Pride“. Anot organizatorių, šios eitynės buvo „politinė lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transeksualių asmenų bei jų draugų, kurie nebesutinka taikstytis su abejingumo, fanatiškumo ir homo-, bi- ir transfobijos apraiškomis, manifestacija“.
Nors atvirų konfliktų nebuvo, tačiau policijai darbo netrūko. Labiausiai pasižymėjo, o ir išgarsėjo, Seimo narys Petras Gražulis, į konfliktą su pareigūnais įsivėlęs vos pajudėjęs Gedimino prospektu. Parlamentaras buvo paguldytas ant gatvės grindinio, vėliau nuvežtas į policijos komisariatą ir dar ilgai skundėsi policininku elgesiu – esą buvo sumuštas. Tačiau pačiose eitynėse „Už lygybę“ dalyviai jautėsi gana ramiai ir saugiai – renginiui sutrukdyti norėjusių politikų bei jiems pritariančių žmonių policija paprasčiausiai neįleido į Lukiškių aikštę, kurioje vyko baigiamasi renginys. Kruopščiai saugota ir pati eisena Gedimino prospektu.
Išrinkti svarbiausią prabėgusių metų įvykį galite balsuodami apklausoje.
