Kristaus laiptų koplyčia
Tytuvėnų vienuolyno ansamblio Kristaus laiptų koplyčios kiekviename laiptelyje po stikliniu gaubtu įmontuotos relikvijos – iš Palestinos parvežta šventa žemė. Viena laiptų eilė skirta maldininkams užlipti keliais, kita – nusileisti.
Užlipę Šventaisiais laiptais maldininkai atsiduria nedidelėje viršutinėje koplyčioje. Čia stovi altorius su Nukryžiuotoju centre.
Tytuvėnuose visuotiniai atlaidai būdavo suteikiami Šventuosius laiptus apėjus Viešpaties Dangun Žengimo, Šv.Jono Krikštytojo, Trijų Karalių šventės dieną ir Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo oktavą.
Šventosios Faustinos namelis
2000-aisiais šventąja paskelbta sesuo Faustina Kovalska 1933–1936 metais gyveno Vilniuje, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno namuose adresu Grybo gatvė 29a. Čia ji ne kartą patyrė mistinius regėjimus, pagal kuriuos vilnietis dailininkas Eugenijus Kazimirovskis 1934 metais nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Vilniuje vienuolė sutiko ir garsųjį seserų nuodėmklausį kunigą Mykolą Sopočką, padrąsinusį imtis patikėtos misijos skelbti Viešpaties Gailestingumą.
Mistiniais regėjimais garsi vieta sostinės Antakalnio rajone kol kas sulaukia daugiau užsieniečių nei vietos gyventojų dėmesio. Per metus čia apsilanko 12–15 tūkst. turistų.
Aušros vartai
Kada buvo baigtos statyti mūrinės Vilniaus miesto sienos, nežinoma. Tačiau jau 1522 metais visas miestas buvo apjuostas mūru. Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514-aisiais.
Stebuklingas švenčiausiosios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas Aušros vartų koplyčioje – vienas žymiausių renesanso tapybos kūrinių Lietuvoje. Jis dar vadinamas Aušros vartų Madona arba Vilniaus Madona.
Paveikslą garbino ir laikė stebuklingu ir katalikai, ir stačiatikiai, ir unitai. Jis žinomas visame pasaulyje, jo kopijų saugoma daugelio šalių bažnyčiose. Vilniečiai ir miesto svečiai, šiandien kirsdami Aušros vartus, persižegnoja ar net sukalba maldą.
Vilniaus kalvarija
Vilniaus kalvarija – tai 7 kilometrų ilgio Kryžiaus kelias. Jis įkurdintas gražiame gamtiniame kraštovaizdyje – stačiais šlaitais ir giliomis raguvomis išraižytame, mišku apaugusiame Neries slėnyje ir Kedrono slėnio šlaituose.
Čia įrengta 20 mūrinių koplyčių, tiltas per Kedrono upelį, vieneri mūriniai ir septyneri mediniai vartai. Pagrindinė ansamblio dominantė – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – yra simbolinis Golgotos kalnas.
Pagal ansamblio plotą Kalvarijos sostinės Jeruzalės gyvenamajame rajone priskiriamos patiems didžiausiems Kryžiaus kelių kompleksams. Tokių Europoje tik keletas: du Lenkijoje ir vienas Italijoje. Ši vietovė yra paskelbta Kalvarijų memorialiniu draustiniu.
Plungės lurdas
1903 metais kunigaikštienė Marija Oginskienė pasikvietė iš Krokuvos vienuolę ir slaptai nuo caro valdžios pradėjo auklėti jaunas mergaites. Iš Prancūzijos atvykusi vienuolė vyresnioji Mari de Gand Plungės klebonui pareiškė norinti Plungės mieste pastatyti lurdo grotą. Už M.Oginskienės dovanotus pinigus buvo nupirktas žemės sklypas. 1905-aisiais iš Prancūzijos buvo atsiųsta Šv.Mergelės Marijos statula, kuri pastatyta ant akmens po atviru dangumi. Po metų miesto gyventojų pastangomis buvo sumūryta grota.
Po Antrojo pasaulinio karo lurdas uždarytas, skulptūra perkelta į Plungės bažnyčią. Lurdas atstatytas ir pašventintas 1990-aisiais.
