Kol kas leidimo sekti izoliuotus pacientus nedavė: Seimas padarė pertrauką

„Norisi šį pakankamai jautrų klausimą priimti šviesia galva“, – Seimo posėdžio metu kalbėjo „valstietis“ Jonas Jarutis, o parlamentas tam pritarė.

Iš pradžių siūlyta valdžios institucijoms suteikti prieigą prie karantinuotų asmenų buvimo vietos ir srauto duomenų. Pateikimo procedūros metu „už“ tai įteisinančias pataisas balsavo 74, „prieš“ – 19 parlamentarų, 28 susilaikė.

Antradienio popietę į Ekonomikos komiteto posėdį susirinkę parlamentarai Susisiekimo ministerijos parengtas Elektroninių ryšių įstatymo pataisas dėl gyventojų duomenų rinkimo pataisė.

Išbraukėm duomenų srautą.

Seimo nariai išbraukė teisę ekstremaliosios situacijos ar karantino metu Vyriausybės įgaliotai institucijai gauti asmenų vietos nustatymo srauto duomenis.

„Liko tik galimybė gauti gyvenamosios vietos nustatymo duomenis, išbraukėm duomenų srautą“, – teigė Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jaroslavas Narkevičius

Ministerijos parengtą įstatymo projektą antradienį ryte Seimo posėdyje pristatė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

„Įstatymo projekto parengimą paskatino spartus COVID-19 ligos plitimas ir su tuo susietos grėsmės, pirmiausia, saviizoliacijos taisyklių laikymosi užtikrinimas.

Šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų situacijų metu, kai norint efektyviai suvaldyti kylančias grėsmes ir užkirsti kelią tam tikrų rizikų pasireiškimui, yra būtina stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą, arba jų judėjimą, ir taip užtikrinti karantino režimo metu nustatytų taisyklių asmenų izoliacijos laikymąsi“, – kalbėjo ministras.

Priėmus pataisas, pasak jo, ypatingais atvejais valstybės institucijos iš elektroninių ryšių operatorių galėtų gauti duomenis apie asmenų, kurių judėjimas – apribotas, buvimo vietą arba judėjimą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Simonas Gentvilas

Liberalas Simonas Gentvilas sutiko, kad neeilinė situacija dėl koronaviruso reikalauja neeilinių sprendimų, bet siūlymą leisti fiksuoti asmenų buvimo vietą bei judėjimą jis vadino netikslingu.

„Čia kaip numesti atominę bombą ant žmonių privatumo, kai galima išspręsti su konkrečiomis, mažomis priemonėmis, – palygino liberalas ir pateikė pavyzdį. – Pavyzdžiui, galima kiekvienam hospitalizuotam ar karantinuotam asmeniui nurodyti, kad jis privalo įsidiegti mobilią aplikaciją, per kurią valstybės tarnybos bet kada galėtų patikrinti vietą, atpažinti veidą [...]. Šiuo atveju jūs visų žmonių privatumą perleidžiat net ne Vyriausybei, bet Ekstremalių situacijų komisijai.“

J.Narkevičius akcentavo, kad priėmus pataisas duomenų rinkimas bus nukreiptas tik į konkrečius asmenis, kuriems privaloma izoliacija.

„Tai neaprėpia visų gyventojų“, – sakė jis ir tikino, kad prieš pasiūlant tokias pataisas buvo išnagrinėtos ir kitos galimybės, kaip būtų galima stebėti karantinuotus asmenis.

Ištuštėjęs Vilnius karantino metu. Antra savaitė

+29

„Tai, ką jūs siūlote, yra ne kas kita kaip visuotinis sekimas be jokių sankcijų“, – kreipdamasis į ministrą dėstė „darbietis“ Andrius Mazuronis ir tikino, kad ministrui dėl priemonių trūksta vaizduotės.

J.Narkevičius teigė nesutinkantis su A.Mazuronio nuomone: „Pagal jūsų logiką, viskas turėtų remtis sąmoningumu. [...] Tačiau ekstremalioji situacija ir yra ekstremalioji, siekiant turėti įgalinimus užtikrinti kitų asmenų saugumą.“

Liberalas Eugenijus Gentvilas kėlė klausimą, ar siūlymas dėl asmenų vietos sekimo nėra perteklinis ir pabrėžė, kad ekstremalioji situacija ateityje gali būti ne tik tokia, kokia yra dabar, bet pavyzdžiui tokia, kokia paskelbta padangų gaisro Alytuje atveju.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

Siūlymas, pasak politiko, įgalintų valdžią vykdyti „totalų žmonių stebėjimą ir persekiojimą“.

Galima pasamprotauti, ar priimti teisės aktai naudojami teisingai, teigė J.Narkevičius, bet pakartojo, kad siekiant užtikrinti tinkamą asmenų izoliavimąsi, teikiamos aptariamos pataisos.

Konservatorius Andrius Kupčinskas pastebėjo, kad siūloma leisti rinkti ne tik informaciją apie asmenų buvimo vietą, bet ir srauto duomenis. Tokie duomenys, anot jo, yra žmogui siunčiami elektroniniai laiškai, dokumentai.

Pagal Elektroninių ryšių įstatymą, srauto duomenys tai – duomenys, kurie tvarkomi siekiant perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ir (arba) tokio perdavimo apskaitai. Vargu, ar perduodant informaciją apie asmenų buvimo vietą, kartu keliautų ir informacija apie asmenų elektroninius laiškus, dokumentus.

Ekstremalioji padėtis, kokia yra dabar, faktas, kad tai – kišimasis į žmogaus gyvenimą.

„Ekstremalioji padėtis, kokia yra dabar, faktas, kad tai – kišimasis į žmogaus gyvenimą. Tai yra demokratijos galimybių suvaržymas vardan to, kad apsaugotume kitus piliečius. Tai principinis požiūris. Jei nesilaikytume šio požiūrio, mums nereikėtų skelbti ekstremalios padėties, o tiesiog gyventi pagal kasdieninę, demokratinę santvarką“, – aiškino J.Narkevičius ir pridūrė, kad gyvenimas diktuoja ypatingų priemonių ėmimąsi.

Ministras pabrėžė, kad pataisos buvo derintos su Ryšių reguliavimo tarnyba ir Asmens duomenų apsaugos inspekcija. Jų priėmimas suplanuotas vakariniame Seimo posėdyje.