Skubi spaudos konferencija Vilniuje buvo surengta dėl to, kad kauniečių Gintaro ir Eglės Kručinskų šeima viešai pasiskundė esą jų vaikai buvo atimti dėl pliaukštelėjimo per dvimečio sūnaus ranką viešoje vietoje. Ar tikrai pakako tik vieno praeivio skambučio ir šios poros atžalos buvo išplėštos iš tėvų rankų? Specialistai sako, kad skambutis išvis nebuvo lemiamas.
Motina nebendradarbiauja
Trečiadienį turėtų vykti atvejo vadybos posėdis, kuriame bus sprendžiama, ar Kručinskų vaikus galima grąžinti į šeimą.
Tėvas su tarnybomis pradėjo bendradarbiauti praėjusią savaitę, jis pradėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus.
Motina bendradarbiauti vis dar atsisako: ji nedalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, atsisakė mobilios komandos pagalbos, nenurodo kontaktinių duomenų.
Todėl svarstoma galimybė, tėvui dedant pastangas, vaikus grąžinti tik jam. Pagal policijos motinos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą jai apribotos teisės bendrauti su sūnumi.
Be to, vykdant ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš sūnų jai apribota galimybė gyventi namuose, kur būtų ir vaikai. Tai irgi apsunkina vaikų grąžinimą šeimai. Todėl ir pradėta kalbėti apie jų grąžinimą tik tėvui.
„Tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas vienam iš tėvų nenuginčija fakto, kad teikiant pagalbą ir atliekant stebėseną tėvas galėtų sėkmingai auginti vaikus, užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas jų fiziniam, protiniam, dvasiniam saugumui ir orumui“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Alina Jakavonienė.
Paėmė ne dėl pliaukštelėjimo
A.Jakavonienė pabrėžė, kad vaikai iš šeimos buvo paimti tikrai ne dėl pliaukštelėjimo.
Pasak jos, tarnybos darbuotojai į šeimą atvyko ne dėl anoniminio skambučio, o pagal policijos pranešimą.
A.Jakavonienė akcentavo, kad visą informacija vaiko teisių apsaugos specialistai gavo iš policijos ir į šeimą vyko tik siekdami užtikrinti medicininę apžiūrą, nes tėvas, grįžęs į namus, pats atsisakė juos vežti apžiūrai.
„Vaiko teisių apsaugos skyriai nedalyvavo jokiuose veiksmuose, kurie vyko Panemunės parke. Vaiko teisių specialistai vyko suteikti tėvui informaciją, pagalbą, kartu vykstant į Kauno klinikas, siekiant vaikų apžiūros“, – kalbėjo A.Jakavonienė.
Grįžus iš Kauno klinikų buvo vertinamas grėsmės vaikams lygis namuose.
„Buvo nustatyti tam tikri grėsmės veiksniai ir nuspręsta, kad aplinka, kurioje auga vaikai, tuo momentu buvo nesaugi. Vaikai paimti iš šeimos, nes nustatyta smurto rizika.
Labai gaila, bet negalime paminėti visų rizikos veiksnių, nes tai susiję su asmens duomenų apsauga ir šeimos teise į privatų gyvenimą.
Tačiau vienas iš rizikos veiksnių buvo šeimoje taikomi auklėjimo ir drausminimo metodai, kurie atitinka smurto sąvoką ir požymius. Netgi buvo konkretūs įrankiai, kuriais tėvai auklėjo vaikus“, – kalbėjo A.Jakavonienė.
Atsisakė ir močiutė, ir draugė
Jos teigimu, šeimą vertinant pagal grėsmės lygio kriterijus, be to, atsižvelgiant į medikų išvadas, buvo nuspręsta, kad vaikams šeimoje nesaugu. Buvo galima įtarti, kad prieš juos nuolat smurtauta.
Tuo metu, kai vaikai buvo paimti iš šeimos, juos buvo siūloma globoti močiutei. Tačiau ji to daryti nesutiko.
Be to, keletą dienų vaikai buvo apsistoję pas šeimos draugę, tačiau ilgiau juos prižiūrėti ji atsisakė.
„Šiuo metu vaikai auga pas laikinuosius globėjus, budinčioje šeimoje“, – patvirtino A.Jakavonienė.
Jos žiniomis, vaikai šeimoje jaučiasi gerai: „Turime informacijos iš globėjos, kuri nurodo, kad vaikai yra judrūs, iškyla tam tikrų sunkumų dėl jų tarpusavio bendravimo, konfliktinių situacijų.“
Neatmetama galimybė, kad net vaikams grįžus į šeimą, jiems bus teikiama psichologinė pagalba.
„Mūsų galimybės komentuoti situaciją nėra tapačios kaip šeimos, mes negalime atskleisti duomenų, susijusių su vaikais, jų sveikata, socialine aplinka ir kitomis aplinkybėmis", – aiškino A.Jakavonienė.
Kuria apeliacinę tvarką
„Tikrai mes netapome represiniu aparatu, kuris atlieka intervenciją į šeimą tam, kad vaikai būtų atimami. Mūsų tikslas įvertinti situaciją vaiko interesų požiūriu ir galimas grėsmes, nustatyti vaikams grėsmės lygį ir perduoti informaciją savivaldybės atvejo vadybininkui, kuris nustato pagalbos šeimai planą“, – pakartojo A.Jakavonienė.
Norime atkreipti dėmesį į vaiko orumą, pagarbą, į besikeičiančias nuostatas valstybėje vaiko teisių klausimais.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė V.Augienė pažymėjo, kad šiuo metu yra kuriama apeliacinė sistema tėvams: „Patys tėvai galės kreiptis ne tik dėl galimai neteisėto, jų manymu, specialistų elgesio, bet ir dėl neetiško elgesio. O specialistams tai leis peržiūrėti kiekvieną subtilesnę situaciją ir formuoti praktikas.“
„Situaciją po siūlelį narstysime dar ne kartą, kad tarnybos taptų kuo profesionalesnės. Tarnybos tikslas tikrai nėra atiminėti beatodairiškai, griauti, naikinti ar traumuoti vaikus. Bet norime būti išgirsti, norime bendradarbiauti ir atkreipti dėmesį į vaiko orumą, pagarbą, į besikeičiančias nuostatas valstybėje vaiko teisių klausimais“, – kalbėjo V.Augienė.
Sprendžiamas vadovės likimas
A.Jakavonienė viešai atsiprašė dėl Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovės Daivos Porutienės viešų pasisakymų apie motinos neblaivumą. Šis pareiškimas, pasak tarnybos vadovės, neatitinka realybės.
„Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovės pasisakymus apie tai, kad motina buvo neblaivi. Byloje tokių duomenų nėra, todėl šie duomenys nebuvo pateikti kitoms institucijoms ir jie niekada nebuvo vertinti. Šitie žodžiai buvo išimtinai išsakyti žiniasklaidai, dėl to dar kartą nuoširdžiai atsiprašau šeimos už tą institucinį šmeižtą, kuris neatitinka tikrovės, ir dėl ko šeima galėjo patirti neigiamus išgyvenimus”, - kalbėjo A.Jakavonienė.
Ji neslėpė, kad tarnyba labai neigiamai vertina darbuotojos pareiškimus ir sprendžia klausimą dėl jos tinkamumo toliau eiti pareigas.
Pasitvirtina tik trečdalis pranešimų
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiemet nuo liepos iki spalio 22-osios buvo 513 atvejų, kai vaikai perduoti laikinajai globai, pernai per liepą–gruodį tokių atvejų buvo 710.
Šiemet, nuo liepos 1-osios įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, gauta 6 tūkst. pranešimų, iš jų 64 proc. nepasiteisino, t. y. nenustatytas joks grėsmės vaikams lygis.
66 proc. atvejais pareigūnai nustato, kad šeimoms reikalinga pagalba, 14 proc. atvejų nustatoma grėsmė vaikams ir kreipiamasi į teismą dėl vaikų paėmimo iš šeimos.
V.Augienės nuomone, išaugęs pranešimų skaičius rodo visuomenės sąmoningumą, kaip buvo ir priėmus Smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kai padaugėjo informacijos apie smurtą šeimose.
