„Bet kokia motyvacija, dėl kurios žmonės galėtų priimti sprendimą skiepytis, yra gera. Manau, kad vakcinacijos pasas, žaliasis pasas, yra geras dalykas, aišku, yra tam tikrų etinių klausimų, kurie turi būti gerai išdiskutuoti prieš priimant tokias priemones“, – trečiadienį per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė ekspertas.
Švedijos atstovas trečiadienį savo šalies patirtį suvaldant koronaviruso pandemiją nuotoliniu būdu pristatė Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Švedija iš Europos Sąjungos šalių išsiskyrė tuo, kad neįvedė griežtų karantino ribojimų, tačiau A.Tegnellis pažymėjo, kad didelę reikšmę turi kultūrinis identitetas.
Sveikatos reikalų komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas Švedijos atstovo klausė, kaip pavyko užtikrinti, kad virusas neplistų neįvedus griežto karantino.
„Priemonės turi būti priimamos vietos kontekste, reikėtų žiūrėti, kokia situacija konkrečioje šalyje, nes Švedijoje, Lietuvoje, Italijoje situacija nebuvo tokia pati. Mes turime skirtingas tradicijas. Švedijoje pasitikėjimas ir atsakomybės perdavimas patiems žmonėms visuomenėje yra labai gili tradicija, žmonės patys prisiėmė atsakomybę, kad virusas nebūtų perduodamas, kiek tai įmanoma“, – kalbėjo Švedijos atstovas.
Seimo narių Mišrios grupės atstovo Remigijaus Žemaitaičio klausiamas, ar europinis žaliasis pasas galėtų paskatinti žmones skiepytis, ekspertas atsakė teigiamai, nors pripažino, kad toks sertifikatas kelia ir etinių klausimų dėl žmonių, kurie negali ar dėl kitų priežasčių nepasiskiepija.
Jo manymu, visokia motyvacija, dėl kurios žmonės galėtų priimti sprendimą skiepytis, yra gerai, todėl ir žaliasis sertifikatas vertintinas teigiamai. „Manau, kad apskritai tai yra svarbi priemonė ir ES gerai veikia“, – apibendrino epidemiologas
Manau, kad apskritai tai yra svarbi priemonė ir ES gerai veikia.
„Manau, keliavimui Europoje iš tikrųjų būtų tinkamas sprendimas, bet reikėtų visoms ES valstybėms susitarti dėl niuansų, kaip tai konkrečiai veiktų, kadangi kiekvienoje šalyje taisyklės vis keičiais ir žmonėms vis sunkiau suprasti, kaip jie gali keliauti Europoje. Manau, kad tai labai gera idėja, kurią reikia konkrečiau išdiskutuoti“, – pažymėjo A.Tegnellis.
Tačiau jo nuomonė apie tokį pasą, kokį numatoma įdiegti Lietuvoje, – skirtą žmonėms, norintiems lankytis tam tikrose vietose ar naudotis tam tikromis paslaugomis, – ne tokia palanki.
„Švedijoje vyko diskusijos šiuo klausimu, tačiau kol kas sprendimas nepriimta, kadangi kai kurios grupės tiesiog gali būti nustumtos į šalį, o žmonės kartais negali skiepytis dėl tam tikrų sveikatos priežasčių ar tiesiog nesuspėjo, neturėjo laiko pasiskiepyti, – teigė Švedijos pareigūnas. – Tikime, kad pamažu kultūros renginius galima atverti, kai bus pasiektas tam tikras imunizacijos lygis šalyje.“
„Valstiečių“ atstovas, buvęs sveikatos reikalų ministras Aurelijus Veryga klausė, kokiu būdu Švedijai pavyko pasiekti aukštą vakcinacijos procentą vyresniųjų žmonių amžiaus grupėje.
Pagyvenusių žmonių vakcinacijos sėkmė labai priklauso nuo pasitikėjimo sveikatos apsaugos sistema.
„Pagyvenusių žmonių vakcinacijos sėkmė labai priklauso nuo pasitikėjimo sveikatos apsaugos sistema. Kadangi daug žmonių jautėsi izoliuoti, jie matė tai kaip galimybę grįžti į gyvenimą, susitikti su jaunesniais žmonėmis, giminaičiais, tai buvo tokia stipri motyvacija, kaip ir pasitikėjimas sveikatos apsaugos institucijomis, kurios teikia vakcinavimą“, – sakė Švedijos vyriausiasis imunologas.
„Būnant izoliuotiems tokį ilgą laiką, tai (galimybė pasiskiepyti) buvo tarsi šviesa tunelio gale“, – pažymėjo ekspertas.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Švedijoje šiuo metu bent viena vakcinos doze paskiepyta 37,1 proc. vyresnių nei 18 metų žmonių, o vien vyresnių nei 80-ies metų – kiek daugiau nei 93 procentai.
Daugiau nei 10 mln. gyventojų turinčioje Švedijoje bent vieną dozę gavo 3,9 mln. gyventojų.
Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 806 tūkst. 903 žmonės, abiem – 398 tūkst. 883.
Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64,2 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,8 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,9 proc. 65–69 metų gyventojų.
