„Kultūra susijusi su saviraiškos laisve ir tolerancija. Demokratinės šalys to nesupranta, bet Afrikos ir Rytų šalių pavyzdžiai rodo, kokia svarbi kultūra yra demokratijai. Geriausias to pavyzdys yra grupė „Pussy Riot" Rusijoje“, – sakė C.U.Frykholmas.
Duonos ir žaidimų
Jis papasakojo apie tris savo sūnus, kurie beveik garsūs, nes groja muzikos grupėse, vaidina dramos būreliuose ir užsiima kita kūrybine veikla. „Jie netaps žvaigždėmis ar garsiais rašytojais, bet jie puikiai leidžia laiką kurdami. Kultūra savaime yra itin svarbus dalykas. Ekonomistas niekada nepaskaičiuotų, kad reikia nacionalinio operos teatro, tačiau uždavus tą klausimą jiems, atsakymas tikrai būtų teigiamas“, – teigė pašnekovas.
C.U.Frykholmas prisiminė dar iš Antikos laikų atėjusį posakį „Duonos ir žaidimų“. Pasak jo, žmonėms tik duonos neužtenka. Jiems reikia reginių, būdų atsipalaiduoti ir naujų įspūdžių. Ir nuo Antikos laikų žmonių poreikiai stipriai nesikeitė.
Konkurencinis pranašumas
Skandinavijoje išlaidos kultūrai ne karpomos, o didinamos. Mes investuojame į kultūrą, nes žino, kad pinigai sugrįš ateityje, – sakė C.U.Frykholmas.
„Šiandienėje visuomenėje matome, kad kūryba tampa vis svarbesniu veiksniu ir versle. Imkim „Nokia“ ir „Ericsson“ telekomunikacijų bendroves. „Ericsson“ susikoncentravo į funkcionalumą. „Nokia“ didesnį dėmesį skyrė dizainui, nes suprato, kad telefonas nėra tik telefonas. Ir „Nokia“ pasisekė daugiau“, – kalbėjo svečias.
Sužinojęs, jog salėje nėra svečių iš Suomijos, jis pajuokavo, kad gali ramiai kalbėti, kad šiuo metu „Nokia“ situacija nėra geriausia, tačiau pasaulyje yra daug kitų pavyzdžių, kai gaminių dizainas, kūrėjų filosofija ir netradicinis požiūris lemia produkto sėkmę.
„Verslui vertinant investicinę aplinką ir darbuotojams renkantis, kur vykti, kultūrinė terpė tampa labai svarbiu faktoriumi. Puikiu to pavyzdžiu gali būti Silicio slėnis JAV. Mes matome, kaip industrinę visuomenę keičia kūrybinė“, – sakė C.U.Frykholmas.
Atsiperkanti investicija
Ar teko žaisti „Angry birds“ arba skaityti „Mergina su drakono tatuiruote“?
Pranešėjas teigė, jog kūryba išeina už tradicinių ribų. Nereikia kultūros sieti tik su muziejais ar teatrais. „Kai mano sūnus prisijungė prie naujos grupės, paklausiau jo: „Kuo tu groji?" Jis atsakė, kad groja savo Ipad'u. Kai vaikystėje mokiausi groti pianinu, apie tai negalėjau net pagalvoti“, – sakė mokslininkas.
Pasak jo, Skandinavijos šalys suprato, kas yra kultūros kapitalas. Dar anksčiau ši koncepcija pakeitė daugelio pasaulio šalių požiūrį į švietimą. Švietimas nėra vieša paslauga, o investicija, kuri valstybei atsiperka per vėliau piliečių sukuriamą pridėtinę vertę. Tas pats vyksta kultūros sferoje.
„Skandinavijoje išlaidos kultūrai ne karpomos, o didinamos. Mes investuojame į kultūrą, nes žinome, kad pinigai sugrįš ateityje. Jau dabar pusė švedų menininkų turi savo įmones. Pasauliui puikiai žinomi Skandinavijos šalių filmai, kompiuteriniai žaidimai, knygos. Ar teko žaisti „Angry birds" arba skaityti „Mergina su drakono tatuiruote"? – klausė C.U.Frykholmas.
Finansuoja vartotojai
Pasak pranešėjo, Skandinavijos šalių istorija panaši. Po Antrojo pasaulinio karo jas valdė socialdemokratinės vyriausybės, kurias neseniai pakeitė konservatoriai. „Nėra didelio skirtumo tarp politinių partijų. Juokaujame, kad pagrindinis ginčas tarp jų, ar įėjimas į muziejų turi būti nemokamas. Tarp kitko, tam paruošėme studiją, kuri bus pristatyta gruodį“, – sakė svečias.
Diskusijos metu publikai buvo pristatytas Švedijoje naudojamas lagamino principas – finansavimas regionams, kurie sukuria aiškią trejų metų kultūros projektų strategiją. Kol kas modelis veikia puikiai, tačiau kyla kausimas, kas atsitiks, kai pinigų ims mažėti?
C.U.Frykholmas teigė, jog pasaulyje vis labiau populiarėja finansavimo būdas, kai kultūriniams projektams pinigų tiesiogiai skiria patys vartotojai. Tai itin populiaru, kuriant kompiuterinius žaidimus ar net kino filmus.
„Suomių kūrėjai norėjo pastatyti filmą apie tai, kaip naciai išvyko į mėnulį, pasistatė bazę ir po kurio laiko grįžo į žemę. Nei viena kino studija tokio scenarijaus nesiėmė finansuoti, tačiau atsirado daug žmonių, kurie norėjo šį filmą pamatyti, ir pervedė tam lėšų“, – pasakojo pranešėjas.
Jis siūlė prisiminti, kad Skandinavijos pavyzdžiai rodo, jog investicijos į kultūrą atsiperka, o lėšų jai neskiriančios šalys laikui bėgant ims atsilikti.
Vilniuje C.U.Frykholmas dalyvavo pažangos forumo „Gerovės valstybės modelis – šiaurietiška patirtis ir perspektyvos Lietuvoje“ ketvirtojoje diskusijoje.
