Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pažymi, kad mirtingumo rodikliai Lietuvoje 1,4 karto didesni už ES vidurkį. Mirčių, kurių buvo galima išvengti po kreipimosi į gydymo įstaigą, skaičius Lietuvoje yra antras didžiausias ES po Latvijos.
Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje (74,7 metų) daugiau kaip 5 metais trumpesnė už ES vidurkį (80,9 metų).
Mirčių, kurių buvo galima išvengti dėl geresnės prevencijos ir sveikos gyvensenos, skaičius yra didžiausias ES. Dešimtadalis gyventojų iš viso atideda sveikatos priežiūros paslaugas dėl ilgų eilių.
Be to, neišvystyta ilgalaikė slauga sukuria didelių nepatogumų gyventojams.
Tokias pagrindines sveikatos apsaugos sistemos problemas įvardijo ministras Auregijus Veryga. Pirmadienį jis pristatė, kaip ketinama jas spręsti.
„Pirmiausia tai – paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas, eilių mažinimas. Šeimos gydytojas turėtų spręsti apie 80 proc. visų sveikatos problemų. Tam, kad jis būtų įgalintas tą daryti, turėtų tam pakankamai laiko, turėsime padaryti keletą dalykų. Pirmiausia, tai – specialistų skaičiaus planavimas tam, kad šeimos gydytojui užtektų laiko tiesioginiam darbui, administracinės naštos mažinimas, kad gydytojas būtų užsiėmęs gydymu, o ne statistinių formų pildymu. Taip pat numatytas apribojimų mažinimas, kad gydytojas būtų labiau įgalintas daugelį sveikatos problemų spręsti pats, nesiųsdamas pas specialistą“, – reformos žingsnius pristatė A.Veryga.
Kitas žingsnis – tai įkainių peržiūrėjimas: „Senstančiai visuomenei pirmiausia indeksuojami įkainiai tie, kurie susiję su vyresne visuomenės dalimi – 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojais. Taip pat bus atsisakoma šeimos gydytojams nebūdingų paslaugų – nedarbingumo nustatymo pažymų pildymo ir panašių dalykų. Planuojama išplėsti šeimos gydytojo komandą, įtraukiant sveikos gyvensenos specialistus, kurie leistų valdyti rizikos veiksnius, ir burnos higienistus.“
Kalbant apie paslaugų kokybę, pirmiausia dėmesys bus skiriamas tinklo tvarumo užtikrinimui – tiek finansiniam, tiek administraciniam.
„Pirmiausia paslaugos bus planuojamos regionų lygiu. Tokiu būdu galėtume tam tikras paslaugas koncentruoti, taip pat numatyta greitosios medicinos pagalbos brigadų plėtra. Jau kitąmet numatoma turėti papildomai 20 brigadų, kurios užtikrintų greitesnį gyventojų patekimą į specializuotas gydymo įstaigas“, – kalbėjo A.Veryga.
Padidinus greitosios medicinos pagalbos brigadų, aptarnaujančių pacientus ūmiais atvejais, skaičių, mirčių nuo infarkto sumažės trečdaliu, nuo insulto – ketvirtadaliu.
Algos augs
Medikams atlyginimai didės vidutiniškai 20 proc., pradedant nuo šių metų pirmo pusmečio. Prioritetą planuojama teikti mažiausiai uždirbantiems.
Gydytojo etato atlyginimo 20 proc. prieaugis sudaro apie 300 eurų (bruto), slaugytojo etato – apie 150 eurų (bruto). Konkretus darbuotojų atlyginimo dydis priklausys nuo viešosios įstaigos vadovo sprendimo.
„Tam suplanuoti, numatyti ir paskirti pinigai: darbo užmokesčio fondas jau šiemet padidintas 100 mln. eurų. Dar papildomai 20 mln. eurų atkeliauja per papildomai apmokamas paslaugas“, – aiškino A.Veryga.
Dėmesys mitybai ir fiziniam aktyvumui
Trečia labai svarbi sritis – visuomenės sveikata, sveikos gyvensenos ugdymas
„Šiandien visuomenės sveikatos specialisto profesija nėra patraukli, todėl irgi bus skiriamos lėšos profesijos patrauklumui didinti. Didžiausią dėmesį planuojama kreipti į gyventojų mitybą ir fizinį aktyvumą“, – kalbėjo A.Veryga.
Šeimos gydytojas turėtų spręsti apie 80 proc. visų sveikatos problemų.
Daugiau pajėgų bus skirta reaguoti į ūmius infarkto ir insulto atvejus. Taip pat bus stiprinama prevencija. Gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programose 2019 m. dalyvaus papildomai 40 tūkst. žmonių, 2020 metais – 70 tūkst., 2021 metais – 110 tūkst., dėl to sumažės užleistų onkologinių ligų atvejų, nes profilaktinės sveikatos programos leis nustatyti daugiau onkologinių ligų ankstyvosiose stadijose.
Vaistai dar pigs?
A.Veryga pabrėžė, kad turėtų mažėti gyventojų išlaidos vaistams, ypač tai pajus mažas pajamas gaunantys žmonės. Paciento išlaidų kompensuojamiesiems vaistams dalis nuo visų išlaidų nuosekliai mažės nuo 21 proc. 2016 metais iki 16 proc. 2020 metais.
Higienos instituto ekspertų vertinimu, pagerinus sveikatos apsaugos paslaugas kasmet bus išsaugota apie 350 gyvybių, o vidutinė sveiko gyvenimo trukmė pailgės 10 mėnesių.
Savižudybių sumažės trečdaliu (2016 metais registruota 28,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 2019 metais numatoma sumažinti iki 21,5 atvejo 100 tūkst., 2020 metais – 19,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.)
Efektyviai išplėtota ilgalaikės slaugos paslaugų sistema esą sudarys sąlygas 25 tūkst. gyventojų dirbti daugiau valandų.
Reformos investicijos į sveikatą 2019 metais sieks 126 mln. eurų.
