„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Sveikatos apsaugos viceministras: ES pradeda investuoti nebe į metalą ir betoną, o į žmones ir jų kompetencijas

Europos Sąjungos (ES) sveikatos sistema pastaraisiais metais išgyvena reikšmingus pokyčius. Pasak sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, šie patobulinimai yra būtini norint užtikrinti greitą ir efektyvų atsaką į naujus iššūkius, tokius kaip galimos pandemijos, senstanti visuomenė ir technologinės naujovės medicinos srityje.

Tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“ viešėjęs A.Pečkauskas teigė, kad šiuo metu ES svarstomi kai kurie sveikatos apsaugos sistemos klausimai yra itin aktualūs ir Lietuvai. Vienas jų – žmogiškųjų išteklių stoka sveikatos priežiūros įstaigose.

„Šis klausimas išties labai koreliuoja su mūsų nacionalinėmis problemomis. Europos kontekste sveikatos priežiūros darbuotojų trūkumas įvardijamas skambiu žodžiu – „krizė“. Tai reiškia, kad visos Europos Sąjungos šalys garsiai kalba, kad jose vienokiu ar kitokiu mastu egzistuoja ši problema“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras.

Anot jo, sveikatos politikos formuotojų diskusijose kyla supratimas, kad pribrendo laikas ES šią problemą kelti į kur kas aukštesnį lygmenį ir žiūrėti, kokie veiksmai turėtų būti daromi.

„Turime nuspręsti, kaip mes, kaip visa bendrija, didinsime sveikatos specialistų kiekį mūsų sistemose. Nes tokie iššūkiai kaip demografija, senėjančios šalys, senėjanti visuomenė mums kuria vis didesnį sveikatos paslaugų poreikį. Tai reiškia, kad kartu su tuo turi didėti ir darbuotojų kiekis“, – pabrėžė viceministras.

Jo teigimu, pačią sveikatos sistemą galima efektyvinti kiek nori, tačiau joje žmonių vis tiek reikės vis daugiau ir ne tik Lietuvoje.

„Pastaruosius kelis dešimtmečius vyko specialistų judėjimas iš Rytų į Vakarus. Tos šalys, kurios yra su žemesniais ekonomikos rodikliais, yra donorės sveikatos priežiūros specialistų tokioms šalims kaip Vokietija, Prancūzija, Skandinavijos šalys. Tos šalys gan patogiai gyveno“, – aiškino viceministras ir pridūrė, kad dabar ši tendencija kinta, nes anksčiau mažiau ekonomiškai išsivysčiusios šalys jau sustiprėjo ir nebėra taip lengva pritraukti specialistus iš tokių šalių kaip Lietuva.

„Judama link to, kad kiekviena šalis turi reikšmingai didinti tiek gydytojų, tiek slaugytojų, tiek kitų sveikatos priežiūros specialistų ruošimą, kad užtikrintų savo poreikius“, – sakė A.Pečkauskas.

Paklaustas, ar įmanoma surasti užtektinai studentų, kuriuos galima būtų ruošti sveikatos sistemai, viceministras teigė, kad čia yra vieta, kur turėtų atsirasti požiūrio į sveikatos paslaugų teikimą transformacija, įvertinant, kokius darbus galima perkelti nuo gydytojų ar slaugos specialistų pagalbiniam personalui.

„Mums nereikia fokusuotis tik į gydytojus ir slaugytojus. Reikia ieškoti galimybių pritraukti kitų sričių darbuotojų, kurie galėtų padėti gydytojams suteikti geriausios kokybės paslaugas“, – paaiškino sveikatos apsaugos viceministras.

Anot jo, kita galimybė, padėsianti spręsti iššūkius sveikatos apsaugos sistemoje, yra jos teikiamų paslaugų peržiūrėjimas. Pavyzdžiui, įvertinant, ar tikrai geriausias sprendimas yra slaugos paslaugas teikti ligoninėse, taip pat įvardijant, kurios sveikatos priežiūros paslaugos galėtų būti teikiamos ambulatoriškai arba dienos stacionare.

„Tokiu būdu mes sumažintume sveikatos specialistų poreikį praktiškai perpus“, – nurodė A.Pečkauskas.

Kalbėdamas apie galimybę trūkstamus sveikatos specialistus kviesti iš užsienio, ypač šalių, kur ekonomika silpnesnė, viceministras pabrėžė, kad šis procesas jau vyksta.

„Tai jau vyksta, bet proaktyviai to skatinti nereikia. Augant mūsų ekonomikai, mes, kaip šalis, taip pat tampame vis populiaresni toms šalims, kurios yra į rytus. Man atrodo, kad jeigu žiūrime į objektyvius skaičius, kiek iš užsienio atvykstančių žmonių nori apsigyventi Lietuvoje, ne tik laikinai studijuoti, tie skaičiai yra kylantys. Tad yra laiko klausimas, kada ir sveikatos sektoriuje galime sulaukti tokių žmonių“, – akcentavo tinklalaidės pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu vyksta investicijų, atkeliaujančių iš įvairių ES fondų, nukreipimo kaita, kuri atvers daugiau galimybių sveikatos specialistams.

„Svarbu paminėti, kad investicijos, kurios atkeliauja iš Europos Sąjungos, jau daugiau yra orientuotos ne tik į infrastruktūrą, kaip kad būdavo anksčiau, bet ir į minkštąsias dedamąsias, tokias kaip kvalifikacijos kėlimas, sveikatos priežiūros specialistų pritraukimas. Kitaip tariant, Europa pradeda investuoti ne į metalą ir betoną, bet pradedame kalbėti apie investicijas, skirtas žmonių gerovei didinti, jų įgūdžiams skatinti“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras A.Pečkauskas.

Daugiau jo įžvalgų apie ES ir Lietuvos sveikatos sistemos būklę, joje atliekamus bei planuojamus darbus, galima išgirsti tinklalaidėje „Tavo balsas – Europa“, kuri rengiama įgyvendinant Europos Parlamento remiamą projektą „Tavo balsas stiprina Europą“. Tinklalaidę veda komunikacijos ekspertas, apžvalgininkas Gintaras Gimžauskas.

VIDEO: „Tavo balsas – Europa“: į ką ES sveikatos sistemoje bus investuojama netolimoje ateityje?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs