„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2020 03 18

Sveikatos centro vadovas bado pirštais į kitus dėl problemų žabojant koronavirusą

Padrikai ir nesistemingai visuomenei teikiama informacija apie koronavirusu užkrėstus asmenis, sumaištis oro uoste, stringantys mobilieji tyrimų punktai – tik kelios problemos, kurios kelia rūpestį visuomenei. Paprašėme tai pakomentuoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus Roberto Petraičio. Pasak jo, centro prioritetai yra atvejų tyrimai ir kontaktų su asmenimis nustatymas, o problemos kyla kitur – oro uoste, ministerijoje, ar rinkoje, kurioje nėra termovizorių.
Robertas Petraitis
Robertas Petraitis / 15min iliustr.

15min jau rašė apie kelias valandas oro uoste trunkančias patikras, kurių metų keleiviai laikomi lėktuve ar autobuse, ir dėl to kylančius incidentus. Tuo pat metu stringa mobiliųjų tyrimų punktų įrengimas. Visuomenė kurį laiką piktinasi informacijos trūkumu apie pasitvirtinusius koronaviruso atvejus.

Trečiadienį NVSC pateikė ilgai lauktą informaciją apie užsikrėtusiųjų maršrutus, bet tik vienai žiniasklaidos priemonei. Tik kilus triukšmui ši gyvybiškai svarbi informacija buvo pateikta ir kitoms žiniasklaidoms priemonėms, paskelbta centro tinklalapyje, tačiau ten atnaujinama vėl apie tai neinformuojant žiniasklaidos.

15min paprašė situaciją paaiškinti NVSC direktoriaus Roberto Petraičio.

Norėtume jūsų interviu paprašyti.

– O kokiu klausimu?

Norime pakalbinti apie visus esamus suvaldymo iššūkius – kokie prioritetai, kokie jūsų darbai, kas stringa, kas nestringa.

– Žiūrėkite, gal tada kažkaip tai tariamės, kad paskirstyčiau atsakingiems asmenims tą interviu, nes aš dabar posėdžiauju truputėlį, negaliu kalbėti.

O kada galiu jums paskambinti?

– Na, tiesiog sunku pasakyti, labai keičiasi ta dienotvarkė visa.

Na, tai mes prisitaikysime.

– Gal jūs konkrečiai pasakykite, kokie klausimai, aš paprašysiu, kad žmonės surinktų informaciją.

Na, kaip sakyti, visuomenėje, vienas dalykas, yra daug pasipiktinimo dėl lėktuvų patikrinimų, dėl mobiliųjų tyrimų stotelių, kad jos stringa, kad informacijos nėra, ji vėluoja. Tad aš nežinau, kas dar tą galėtų pakomentuoti. Manau, kad įstaigos vadovas.

– Na, vadovas tai taip, bet iš tikrųjų tai yra ir atsakingi asmenys, kurie gali konkrečiai ir atsakyti į visus konkrečius klausimus ir dėl lėktuvų, ir mobiliųjų stotelių. Tai iš viso ne mūsų klausimas, o ministerijos klausimas yra. Dar minėjote kokį klausimą?

NVSC nuotr./Robertas Petraitis
NVSC nuotr./Robertas Petraitis

Informacijos teikimas, kur kokie atvejai…

– Informacijos teikimas, tai apie naujus atvejus pranešinėja Sveikatos apsaugos ministerija visus. Ministerija. Tai apie lėktuvus, mes galėtumėme, apie lėktuvus komentarą aš jums galėčiau pateikti.

Na, taip pat su patikromis ties siena...

– Aha, gerai, tai tada surinks medžiagą man ir aš tada jums pateiksiu.

O dėl tų stotelių, tai savivaldybė sako, kad čia reikia mokymų – darbuotojai neapmokyti, tai vėlgi, klausimas.

– Dėl mobilių tyrimų stotelių turite omenyje, taip? Tai jeigu dėl apmokymų kreipsis savivaldybės, tai mes apmokome, labai daug apmokėme savivaldybes, ir institucijų, ir atliekų tvarkymo, ir komunalininkų – kas tik paprašo, kai tik randam laiko, visą laiką konsultuojam ir vykstam į vietas.

Žiūrėkite…

– Tai dabar židinių epidemiologinis tyrimas, kontaktų atsekimas ir didelė rizika sąlytį turėjusių asmenų informavimas – va jų suradimas, kad infekcija neplistų, čia prioritetinis pagrindinis darbas mūsų dabar yra. Ir, aišku, sienos medicininė karantininė kontrolė, taip pat aktualus. Dar vienas prioritetas – tai yra karantino sąlygų laikymasis, nes mes atsakingi už karantino sąlygų laikymąsi, tai yra, kad vykdytų Vyriausybės nutarimą šeštadieninį įmonės, organizacijos ir asmenys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žiniasklaida
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žiniasklaida

Na, tai apie viską po truputį ir noriu pašnekinti...

– Ketvirtas prioritetas tai konsultavimas visų suinteresuotų asmenų, žinoma, rengiame ir rekomendacijas, ir dažnai užduodamus klausimus (DUK) į savo puslapį ir ministerijos puslapį, bet žmonės nori individualių konsultacijų, e.laiškais nori individualios konsultacijos, skambučių tai iš viso nesuskaičiuojamas skaičius ir žiniasklaidos atstovai nori konkretaus aptarnavimo ir konkrečios informacijos, nors ta informacija pateikta kaip ir būtų. Aišku, tai yra suprantama, tai yra normalus noras, bet mes bandome susidėlioti, suvaldyti visus šituos procesus ir visus darbus, nes tikrai iššūkis mums ir atitinkamai žmonių išteklius perskirstyti. Pirmiausia savus darbuotojus atitinkamai paruošti, kad galėtumėm užtikrinti viską šiuo metu.

O kas lemia, kad oro uoste taip ilgai trunka tos patikros, kodėl žmonės taip skundžiasi?

– Tai oro uoste iš tikrųjų yra keletas problemų. Visų pirma, tai yra pats oro uosto darbo organizavimas, kaip jie organizuoja. Iššūkis buvo šeštadienį, kai reikėjo įvesti vidinės sienos kontrolės patikrinimą. Tai yra, kad tikrintų visus atvykstančius į Lietuvą asmenis, taip pat ir ES, ir Lietuvos piliečiai būtų tikrinami, būtų tikrinami dokumentai. Vėlgi, reikėjo visus keleivių srautus perskirstyti.

Per tokį trumpą laiką oro uostas nespėjo pranešti aviakompanijas aptarnaujančioms antžeminėms tarnyboms, kad aviakompanijos jau pradėtų keleiviams dalinti korteles lėktuvuose, ir lėktuvuose pildytų tas kelionės korteles. To dalyko nebuvo padaryta. Taigi tie patikros procesai buvo keičiami kiekvieną valandą, vis kiti ir kiti visą savaitgalį. Ir buvo išbandytas algoritmas tiek pradėti keleivių patikrą lėktuve, tai yra pirmiausia išlipus keleiviams patikrinti temperatūrą ir pasiklausti, kas jaučiasi blogai, kad iškart atskirtų. Tas nepasiteisino.

Tada vėl buvo grįžta prie seno algoritmo, tai yra vėl leisti per tam tikras galerijas. Tada tos galerijos užsiteršdavo, nes buvo labai nemažai karščiuojančių asmenų, sergančių, tiesiog padidėjo karščiuojančių asmenų skaičius labai smarkiai, anksčiau to nebūdavo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pristatytas mobilusis koronaviruso tyrimų ėmimo punktas"
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pristatytas mobilusis koronaviruso tyrimų ėmimo punktas"

Vakar mes irgi padidinome pajėgas, surinkom savivaldybės pajėgas, biurų pajėgas, dvigubai padidinome pajėgas oro uostose. Supraskite, kad padidintume pajėgas – tai reiškia atitraukti žmones nuo kitų darbų, nuo konsultavimo, nuo židinio epidemiologinio tyrimo, kas yra labai svarbu, paruošti juos budėjimui, aprūpinti juos apsaugos priemonėmis, kurios yra aukso kainos šiuo metu, ir gaunam žinutę iš oro uosto, kad, žinote, nereikalingos jūsų pajėgos, nes tiktai 22 valandą pradėsime tikrinti. Tai aš rašau jau tada, tai ką, 3 valandas mano žmonės sėdės, keleiviai oro uoste sėdės lėktuvuose tris valandas, kol keisis pamaina? Na, tai po to parašo man, tai žinote, lėktuvų nėra tarp 19 ir 22 val. Tai kam tada kviečiate mūsų pajėgas? Na, tai va yra oro uoste elementarus.

Čia kažkoks nesusikalbėjimas?

– Tai daug tarnybų, visiems iššūkis, bet mes esame kalčiausi, kad tikriname žmones dabar. Formuojama žiniasklaidoje dabar tokia nuomonė, kad mes esančiame kalčiausi, kad kažko nesugebame.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žiniasklaida
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žiniasklaida

O dabar jau išspręsti tie trukdžiai, gal patikrinimai vyksta sklandžiau?

– Žinokite, tie trukdžiai, va šiandien man pažįstamas atsiuntė iš feisbuko komentarą – atvažiavo žmonės, tam tikrais laiko tarpais buvo be jokių trukdžių net. Buvo viskas normaliai, žmonės patenkinti, viskas užsipildė, patikrinimai vyko greitai. Tie trukdžiai tiesiog buvo ne šią naktį, o praėjusią naktį, kai kas valandą viskas, kai lėktuvai stovėjo po 3–5 valandas, jų nepriimdavo. Vakar, pavyzdžiui, ryte mūsų darbuotojai pusantros valandos stovėjo – neįleido mūsų darbuotojų patikrinti lėktuvo oro uostas. Neleido. Tai pastovėjom pusantros valandos. Tai ką aš jums galiu pakomentuoti?

Kokia situacija pasieniuose?

– Mes pradedame pasieniuose savo budėjimą, bendradarbiaujame su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pradedame nuo Kalvarijų pasienio punkto su Latvija. Termovizorių įsigijimas dabar klausimas toks, norint atlikti veiksmingą tą patikrą, kai yra didelis keliaujančiųjų srautas. Skirtos lėšos, bet dabar problema įsigyti tų termovizorių apskritai visoje Europoje. Dar kurį laiką anksčiau jų buvo pakankamai, bet dabar jie tiesiog yra rezervuoti, sulaikyti ir jau nebeparduoda mums. Na, gal dar gausim, dar negaliu šito sakyt. Šiuo metu va ir sėdam, šnekamės šituos dalykus, dėl sienos apsaugos ir diskutuojame.

A.Didžgalvio nuotr./Termovizorius. Veido temperatūra
A.Didžgalvio nuotr./Termovizorius. Veido temperatūra

Kokie dabar yra didžiausi jūsų prioritetai – ar bus kažkas daroma dėl informacijos teikimo, galbūt kokio nors žemėlapio, kuriame žmonės galėtų įsivertinti, kur jiems Lietuvoje vykti ar nevykti. Ar gal kiti prioritetai?

– Tai aš jau aš jums prioritetus pagrindinius kaip ir vardinau, tai dar kartą pakartosiu – židinio epidemiologinis ištyrimas, tai yra, artimą sąlytį turėjusių asmenų išsiaiškinimas ir jų informavimas ir jų stebėjimas, sekimas, informacijos apie juos surinkimas. Antras, kaip sakiau...

Karantino užtikrinimas...

– Karantino sąlygų laikymasis...

Nekartokite. Kokie didžiausi jums iššūkiai, ar užtenka personalo, ar ieškosite darbuotojų?

– Vyriausybė ir SAM leido mums pasitelkti savivaldybių visuomenės sveikatos specialistų pajėgas, tai yra bent jau Vilniuje su savivaldybe tikrai yra labai gražus bendradarbiavimo pavyzdys, oro uosto tikrinime ir iš tikrųjų galėsime pasitelkti kitoms minėtoms sritims jų darbuotojus. Bandysime tą patį daryti ir su kitomis savivaldybėmis. Yra tokių savivaldybių, kur nelabai nori bendradarbiauti. Bet manau, kad tikrai rasime sprendimo būdus.

Visai neblogai bendradarbiaujame su policija dėl karantino sąlygų laikymosi. Tai yra jau parengti bendri algoritmai, pirmiausia bus įspėjami žmonės laikytis karantino sąlygų, bet jeigu bus nesilaikoma, tai bus taikomos ir poveikio priemonės, ir viskas numatyta, mes jau susitarę, keičiamės informacija, kaip jas taikysime.

Na, o dėl sienos karantino kontrolės, tai lėktuvų sparčiai mažėja, labai jau nedaug šiandien lėktuvų bus, Palanga šiandien jau lyg ir visiškai užsidarė. O dėl sienos kontrolės – palaipsniui visur ir sieną kontroliuoti.

Gal jau aiškėja, ar dviejų savaičių pakaks karantinui? Ar tas karantinas gali būti pratęstas?

– Tai sunku komentuoti, nes tai priklausys nuo epidemiologinės situacijos, ir tikrai kada viskas matysis, kokia yra sergamumo, viruso plitimo dinamika, tada jau tikrai bus galima spręsti.

Kas yra atsakingas už medikų aprūpinimą saugos priemonėmis, respiratoriais – kai kurios įstaigos sakosi, kad jų net neturi.

– Apskritai už darbuotojų saugių darbo sąlygų sudarymą yra atsakingas darbdavys. Pavyzdžiui, aš esu atsakingas už savo darbuotojų, kurie dirba oro uoste, aprūpinimą apsauginėmis priemonėmis. Taigi, kiekviena gydymo įstaiga turi įsivertinti tą riziką, kam reikia tų apsauginių priemonių, kam tų priemonių nereikia.

Jeigu dirbsi su ligoniu, tada reikia pačių griežčiausių priemonių – respiratoriaus, akinių, atitinkamos darbo aprangos. Bet jeigu tai yra kažkoks kitas darbas, tų priemonių gal ir nereikia visiškai. Dabar savivaldybės skambina, klausia, nes teikia paslaugas kokiems nors seneliams. Tai tie seneliai sveiki, pas juos einant tų respiratorių net nereikia.

Na, bet kiekvienoje poliklinikoje bent vienas kontaktas turėtų būti apsaugotas?

– Yra higienos normų reikalavimai, ir tie reikalavimai jau daug metų galioja, kad turi būti pacientų srautai suvaldyti. Turi būti atskirti srautai karščiuojančių, sergančių užkrečiamomis ligomis nuo tų, kurie serga lėtinėmis ligomis. Ar ne? Tai turėtų būti iškart informuojami, rūšiuojami, atskiri įėjimai turėtų būti. Tai čia nieko naujo, daug metų galioja. Ir dabar man teko praėjusią savaitę būti vienoje gydymo įstaigoje, tai užkabinta yra tiesiog, kad čia pro tas duris eina tokie ligoniai, pro kitas duris eina kitokie ligoniai. Bet, aišku, dabar karantinas, tai situacija vėl pasikeitusi.

Bet bent prie durų turėtų būti žmogus su respiratoriumi...

– Ministerijos tokia pozicija dėl apsaugos priemonių – apsaugos priemones įsigyja pačios gydymo įstaigos. O jeigu yra tokia sąlyga, kad nėra rinkoje apsaugos priemonių, arba antra sąlyga, nėra atitinkamo finansavimo, gydymo įstaigos gali kreiptis į valstybės rezervą. Bet čia ministerijos jau klausimas, ne mūsų kompetencijos – jie sprendžia, ar tikrai reikia, ir pateikia iš rezervo, jei sąlygas atitinka.

Kas priims sprendimą dėl tolesnio karantino pratęsimo ar nepratęsimo. Ekstremalių situacijų operacijų centras?

– Taip, pagal Užkrečiamų ligų įstatymą, tas formalumas prasideda nuo mūsų siūlymo tokio, po to ministerija svarsto, po to perduoda Vyriausybei: mūsų nuomonė pirma, po to ministerijos teikimas Vyriausybei ir Vyriausybės galutinis jau nutarimas.

Ką jūs nuo savęs norėtumėte pasakyti, pabrėžti gyventojams, visuomenei?

– Šiaip tai visai nepasiruošęs, susakiau jums taip, nesustruktūrizavęs.

– Jūs atsakėte į man įdomius klausimus. Bet gal yra kažkokių problemų, į ką visuomenė turėtų atkreipti dėmesį?

– Na, tą patį, ką sako visi, ką sako Vyriausybė, ką sako ministerija. Tikrai reikia susitelkimo, laikytis rekomendacijų, laikytis saviizoliacijos reikalavimų. Viskas tas pats, ką visi sako, nieko ypatingo daugiau nepasakysiu. Dar kartą paprašysiu visų į tą dalyką žiūrėti rimčiau.

Nes ir mano darbuotojai tą patį pastebi konsultuojant oro uoste atvykstančius žmones, kad jiems reikia laikytis saviizoliacijos: ai, laikysimės, laikysimės, ranka numoja ir matomas atsainus požiūris. Na, jo neturėtų būti. Rimtai žmonės turėtų žiūrėti į rekomendacijas. O tiems, kam privaloma izoliuotis, – izoliuotis, nes, kaip minėjau, gresia atsakomybė. Ir taip pat bendrųjų karantino reikalavimų laikytis.

Ačiū už pokalbį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų