Iš penkių centrų kuriamas vienas
Šiuo metu priklausomybės ligų gydymas teikiamas penkiuose centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tačiau, pasak sveikatos ministro Aurelijaus Verygos, visi šie centrai dirba skirtingai, t.y. teikia skirtingas paslaugas, taiko skirtingas gydymo metodikas. Norint suvienodinti šias paslaugas, kad visi pacientai, nepriklausomai nuo regiono, kuriame gyvena, gautų tas pačias paslaugas, nuspręsta įkurti vieną nacionalinį centrą, į kurį bus pertvarkomas Vilniaus priklausomybės ligų centras (PLC), o regionuose esantys centrai taps filialais.
Pacientams be aiškios priežasties teikiamos skirtingos paslaugos, todėl nuspręsta parengti bendrą metodiką, kuri atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.
Pasak viceministrės Gintarės Šakalytės, šie centrai iki šiol buvo biudžetinės įstaigos. Tai reiškia, kad priklausomybės ligų gydymas finansuojamas iš valstybės biudžeto, o ne iš PSD lėšų, tarsi šios ligos būtų kitokios nei visos kitos. Juolab kad statistika rodo, jog tik penktadalis PLC besilankiusių pacientų nėra drausti.
„Taip pat pamatėme problemą, kad pacientams be aiškios priežasties teikiamos skirtingos paslaugos, todėl nuspręsta parengti bendrą metodiką, kuri atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. Ir tai racionaliausia padaryti sujungiant centrus, juolab kad tuomet būtų sutaupyta lėšų atsisakant perteklinio aptarnaujančio personalo. Pavyzdžiui, nereikėtų penkių buhalterijų ir pan“, – teigė viceministrė.
Bus peržiūrėtos centruose teikiamos paslaugos
„Priklausomybė – tai tokia pati liga, kaip visos kitos, ir ji turi būti gydoma iš PSDF lėšų. Negalime išskirti vienos patologijos iš kitų ir ją finansuoti kitaip nei visas kitas ligas. Taip pat svarstoma galimybė dėl medikamentinio gydymo nuo kai kurių priklausomybių kompensavimo. Šiuo metu ne visi medikamentai kompensuojami gydant priklausomybę nuo alkoholio, o medikamentai, gydantys priklausomybę nuo tabako, visai nekompensuojami.
Taigi šie pacientai padaryti išskirtiniais neigiama prasme. Mes juos nugrūdame į pakampius, nekompensuojame jiems vaistų, tarsi jie būtų kitokie. Jiems vis dar teikiamos paslaugos, kurios nepagrįstos mokslu – žmonės iki šiol koduojami, „torpeduojami“. To neturėtų būti, todėl situacija tikrai keisis. Natūralu, kad kai dirbama šiuolaikinių reikalavimų neatitinkančiomis metodikomis, sunku į šiuos centrus pritraukti jaunų specialistų, o darbuotojų čia tikrai trūksta“, – teigė A.Veryga.
Jei žmogus negauna paslaugos, jis apsisuka ir išeina
SAM duomenimis, pernai PLC lankėsi vos 10 proc. kokią nors priklausomybę turinčių žmonių, t.y. daugybė žmonių, kuriems reikia gydymo, tiesiog nesikreipia.
„Viena iš priežasčių – pacientai skundžiasi, kad jiems tenka laukti eilėse, ypač detoksikacijos paslaugų. Pavyzdžiui, jų tenka laukti apie dvi savaites, taip pat ir Minesotos programa teikiama ne visuose centruose, todėl susidaro eilės.
Taigi net ir tie žmonės, kurie nori gauti pagalbą, jos negauna, priklausomybe sergančiam žmogui pagalba turi būti suteikta kaip įmanoma greičiau, nes motyvacija ir per dieną gali pasikeisti kelis kartus. Kai kurie atėję ir sužinoję, kad reikės palaukti, apsisuka ir lengviau atsidūsta – esą jei nėra vietų, galima daugiau ir nesikreipti. Taip pat ne visuose centruose gali gauti pagalbą žmonės su naujausiomis priklausomybėmis – nuo lošimų, interneto.
Žmonės vis dar bijo patyčių ir viešumo
Kita priežastis, kodėl kreipiasi toks mažas žmonių skaičius, susijusi su tuo, kad žmonės bijo neigiamo požiūrio ir patyčių. Tačiau to nereikėtų bijoti, centruose dirbantys žmonės tikrai taip nesielgia“, – tikino sveikatos ministras.
A.Veryga tikino, kad anonimiškumas centruose užtikrinamas pakankamai, juolab kad tikrai yra nedaug žmonių, kurie dėl priklausomybės nebegalėtų užimti esamų pareigų, dirbti tam tikro pobūdžio darbo.
Kai kurie atėję ir sužinoję, kad reikės palaukti, apsisuka ir lengviau atsidūsta.
„Juolab kad sąrašai su pavardėmis ant skelbimo lentų tikrai nekabinami ir informacija neteikiama, kam nereikia. O žmonėms, kurie serga priklausomybėmis, gydymas dažnai yra gyvybės ir mirties klausimas. Jei gydantis laikinai ir bus prarasta galimybė dirbti tam tikrą darbą ar turėti ginklą, vėliau galima atgauti šią galimybę. O mirus ir teoriškai tai nebūtų įmanoma“, – teigė SAM vadovas.
Pasak jo, diskriminaciją mažins ir labiau prieinamos ambulatorinės paslaugos, kurias ketinama plėsti. Pavyzdžiui, netgi Minesotos programa gali būti teikiama ambulatoriškai, kai žmonės ateina tik vakarais, o dieną gali dirbti, užuot mėnesį gulėję stacionare ir taip mėnesiui buvę eliminuoti iš darbo rinkos.
Pertvarka papildomai nekainuos
G.Šakalytės teigimu, optimizuojant darbuotojų skaičių centruose, kai jie taps filialais, medicinos darbuotojų tikrai nemažės, jų gali tik daugėti. Šiuo metu kai kur dirba vos vienas priklausomybių ligų gydytojas, kitur gydytojų amžius jau pakankamai didelis, todėl bus galvojama, kaip pritraukti jaunų specialistų.
Pasak jos, ši pertvarka nieko nekainuos, juolab kad ir šių metų biudžete numatytas papildomas finansavimas priklausomybės ligų centrams.
„Kai pradėjome domėtis, ką jie daro, kaip veikia, supratome, kad reikia pertvarkos. Manome, kad ji nekainuos papildomai. Šiuo metu esame sustabdę papildomą finansavimą, nes, mūsų manymu, neturėtų būti mokama už gydymo būdus, kurie nėra visuotinai pripažinti. Pirmieji pertvarkos vaisiai turėtų būti rudenį. Taigi tikimės, kad po pertvarkos turėsime geresnių rezultatų be papildomų lėšų įdėjimo“, – sakė viceministrė.
A.Veryga patikino, kad minėto penktadalio pacientų, kurie nėra drausti PSD fondo lėšomis, gydymas ir toliau bus apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų, bet mažėjant šių pacientų, toks finansavimas taip pat palaipsniui bus mažinamas, kol problema bus išspręsta.
Centrai pastatyti prieš faktą
SAM teigė kol kas nežinanti, kaip į paskelbta priklausomybės ligų pertvarką reaguos šie centrai, kadangi apie tai kalbėta ne su visais centrais, tačiau visi yra tam tikra prasme pastatyti prieš faktą. Kita vertus, ministras patikino, kad dar prieš užimdamas šias pareigas gerai žinojo situaciją. Esą žmonės, kurie ten dirba, patys pripažįsta, kad situacija bloga, trūksta specialistų, patalpos ne visur pritaikytos pacientams.
„Nežinau, ar centrai pritars. Šnekėsimės. Kaip tik dabar prasidės detali diskusija, aiškinsime pertvarkos esmę, nuraminsime centrus. Didžiausia baimė – specialistų atleidimas, bet to tikrai nebus. Kaip galima atleisti specialistus, kai jų trūksta. Kaip tik reikia jų pritraukti daugiau.
Ar tai pastatymas prieš faktą? Daug kas pastatomi prieš faktą. Jei paliktume spręsti konkrečiam centrui ar konkrečiai ligoninei, gali būti, kad pertvarka niekada neįvyks, nes iš komforto zonos žmonės išeina sunkiai, bijo permainų, turi įvairių baimių“, – tikino A.Veryga.
