Vyriausybės sprendimas prieštarauja Sveikatos rūmų vizijai, jog alternatyvios medicinos reguliavimas turi būti pagrįstas savireguliacijos ir koreguliacijos principais. Rūmų vertinimu, tą turėtų daryti nevyriausybinė organizacija, kuri atstovauja paslaugų vartotojų ir teikėjų interesus, dalyvauja nuosekliai formuojant papildomos ir alternatyvios medicinos veiklos politiką, užtikrina nuoseklų jos reguliavimą bei organizuoja įgyvendinimą.
„Vyriausybė nepritarė I-ajai alternatyvai, nes Sveikatos apsaugos ministerijos skyrius, vadovaujamas viceministrės Jadvygos Zinkevičiūtės, tinkamai neatliko namų darbų, ko priežastis – kompetencijos trūkumas ir orientacija tik į gydytojų interesus. Sąmoningai pamirštama ar tiesiog ignoruojama, kad didžioji dalis papildomos ir alternatyvios medicinos paslaugų teikėjų visame pasaulyje yra ne gydytojai“, – pranešime cituojama Sveikatos rūmų direktorė gydytoja Jolanta Šindeikienė.
Pagal Vyriausybės pasirinktą variantą būtų licencijuojamos tik kelios papildomos ir alternatyvios medicinos paslaugos, o veiklą administruotų tik Sveikatos apsaugos ministerija.
Pagal Vyriausybės pasirinktą variantą būtų licencijuojamos tik kelios papildomos ir alternatyvios medicinos paslaugos, o veiklą administruotų tik Sveikatos apsaugos ministerija.
Tokiu atveju neatsirastų sisteminio papildomos ir alternatyvios medicinos srities reglamentavimo, o tik kelios pasirinktos sritys būtų integruotos į jau veikiančią sveikatos apsaugos sistemą. Toks modelis atmeta visuomeninių organizacijų, atskirų šakų ekspertų įtraukimą, o sritį palieka biurokratų valiai.
Pasak Jolantos Šindeikienės, jeigu Seime tokia pozicija išliks nepakitusi, tai kitos alternatyvios medicinos sritys vėl liks „pilkojoje zonoje“ ir nepripažintos valstybės.
„Taip būtų sukurtos prielaidos „be biurokratų malonės“ likusią alternatyvios medicinos dalį, ypač neturinčius gydytojo kvalifikacijos, vadinti „šarlatanais“. Tokia takoskyra „jeigu nesi gydytojas, tai esi šarlatanas“ yra smerktina ir neįmanoma, jeigu vadovaujamės modernia medicinos samprata“, – rašoma pranešime.
Tiesioginis valstybės dalyvavimas tik didins dabartinės medicinos sistemos stagnaciją, nekels paslaugų kokybės, reikės didžiulių investicijų biurokratinio mechanizmo veiklos imitacijai. SAM pažymoje deklaruojama, kad vien per ateinančius trejus metus papildomai reikėtų 2,38 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų. Tai daugiau už modelį, kuriame našta tektų nevyriausybinėms organizacijoms.
Sveikatos rūmai jau nuo 2011 metų siekia, kad visiems papildomos ir alternatyvios medicinos paslaugų teikėjams (gydytojams ir ne gydytojams) būtų sudarytos vienodos sąlygos dirbti, kelti kvalifikaciją, teikti kokybiškas paslaugas.
Turi būti visi vienodai pripažinti valstybės, sudarytos sąlygos smulkiajam verslui. Rūmai – vienintelė Lietuvoje organizacija, kuri vienija seniausiai šioje srityje dirbančius specialistus, žinomus ekspertus ir profesionalus.
