D.Grybauskaitė iš esmės pritaria reformai ir laiko ją gyvybiškai būtina, nes dabartinė sveikatos priežiūros sistema yra neefektyvi, brangi ir negarantuoja gydymo kokybės.
Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė Europoje trumpiausia, o mirtingumas – vienas didžiausių. Valstybė vis dar išlaiko 130 ligoninių, iš kurių net trečdalis yra nuostolingos. Šiandien gydymo įstaigose turime net 35 proc. daugiau lovų nei ES vidurkis, tačiau kas trečia jų rajonuose tuščia.
Net ir geriausių tikslų negali būti siekiama, paminant konstitucinius principus.
Tačiau prezidentė sveikatos apsaugos reformą įvertino per atitikimo Konstitucijai prizmę ir nusprendė, kad ji prasilenkia su pagrindiniu šalies įstatymu, nes apribotų pacientų teisę rinktis gydymo įstaigą.
„Net ir geriausių tikslų negali būti siekiama, paminant konstitucinius principus: skaidrumo, viešumo, nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos ir kiekvieno piliečio teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą. Privalomąją sveikatos draudimo įmoką kiekvienas žmogus moka pats, tai yra žmogaus pinigai, todėl valstybė neturi teisės jų nusavinti ir nurodyti žmogui, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje jis turi gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš PSDF lėšų. Konstitucija garantuoja paciento teisę ir laisvę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą, ar ji būtų valstybinė, ar privati“, – aiškino prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
Be to, prezidentė pasigedo aiškių kriterijų, pagal kuriuos bus vertinamos gydymo įstaigos, jų gebėjimas užtikrinti pacientams saugias, greitas ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Gydymo įstaigų pertvarka turi būti vykdoma, vadovaujantis įstatymų įtvirtintais, aiškiais, objektyviais, iš anksto žinomais, nediskriminaciniais, o ne sveikatos apsaugos ministro vienasmeniais sprendimais, politiniais interesais ar rinkimų pažadais“, – kalbėjo R.Svetikaitė.
Prezidentė taip pat siūlo įstatymuose aiškiai apibrėžti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų panaudojimo ir sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo tvarką. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad biudžeto lėšomis gali būti finansuojama tik gyvybiškai būtina medicinos pagalba, o PSDF įmokos, kurias kiekvienas žmogus moka pats, turi garantuoti paciento teisę ir laisvę pasirinkti norimą sveikatos priežiūros įstaigą. Tai reiškia, kad žmogaus pasirinktai ligoninei turi būti užtikrintas atsiskaitymas už suteiktas paslaugas iš PSDF. Iš šio fondo kasmet sveikatos apsaugai skiriama 1,6 mlrd. eurų.
„Neteisės pagrindu teisė negali atsirasti“
Antroji priežastis, dėl kurios prezidentė grąžina Seimui visą sveikatos sistemos pertvarkos paketą, yra įstatymų svarstymo metu padaryti esminiai įstatymų leidybos procedūros pažeidimai.
15min primena, kad Seimo sveikatos reikalų komitetas svarstė sveikatos sistemos reformos įstatymus negavus Seimo leidimo. Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad tai pažeidė Seimo statutą.
Nors procedūros buvo pažeistos, komisija vis tiek nusprendė, kad neteisėtame Sveikatos reikalų komiteto posėdyje priimti sprendimai yra teisėti.
„Neteisės pagrindu teisė negali atsirasti. Ir tai sudaro savarankišką pagrindą visus šiuos įstatymus pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai pagal jų priėmimo tvarką. Prezidentė siūlo neatidėliojant taisyti antikonstitucines nuostatas, užtikrinti skaidrų teisėkūros procesą, kad pertvarkos, kaip numatyta, pajudėtų nuo 2019 metų sausio 1 dienos“, – kalbėjo R.Svetikaitė.
Vetuoti šiuos įstatymus prezidentę ragino ir beveik visa Seimo opozicija.
A.Veryga: „Labai gaila”
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, kad prezidentės sprendimas nėra netikėtas, nes tam tikrus savo pastebėjimus dėl įstatymų pataisų ji išsakė praėjusią savaitę vykusiame susitikime.
Prie reforminio įstatymų paketo sugrįšime Seimo rudens sesijoje.
„Labai gaila, kad neaiškumų kilo tik šiame etape, nes visi reforminiai teisės aktai buvo nuolat derinami su prezidentės komanda, todėl teisinius neaiškumus buvo galima išspręsti iki priėmimo Seime. Visgi mums labai svarbu tai, kad šalies prezidentė palaiko sveikatos sistemos reformą ir būtinybę efektyviai organizuoti saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas mūsų šalies pacientams. Todėl dėl iškilusių teisinių klausimų ir galimo neatitikimo Konstitucijai pakartotinai konsultuosimės su teisininkais, taip pat, kaip ir iki šiol, ir su prezidentės komanda. Prie reforminio įstatymų paketo sugrįšime Seimo rudens sesijoje“, – sako A.Veryga.
Jis apgailestauja, kad reforminiai sprendimai vėluoja, nes kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos jau dabar susiduria su įvairiais sunkumais, o savivaldybių merai laukia sprendimų, kurie leistų efektyviau organizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą.
„Noriu tik dar kartą akcentuoti, kad pakeitimų tikslas nėra uždaryti ligonines ar kaip nors išskirtinai diskriminuoti privačias sveikatos priežiūros įstaigas. Primenu, kad šiame pakete yra ne vienas sprendimas, susijęs su skaidresne ir efektyvesne įstaigų valdysena: valdybos valdymo modelio įteisinimas, regionų tarybos, vadovų rotacija, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Taip pat pakete yra sprendimai, susiję su taip trūkstamų slaugos paslaugų teikimo išplėtimu ir kt.“, – vardijo A.Veryga.
Siekia skaidrinti sistemą
Seimas birželio 30 dieną priėmė septynis įstatymus, susijusius su gydymo įstaigų pertvarka. Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją.
Taip pat nutarta įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.
Pagal naujas nuostatas, gydymo įstaigų steigėjai galėjo būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtins nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.
Priimti sprendimai būtų leidę uždaryti iki 30 ligoninių regionuose, mat kai kurios įstaigos esą negali užtikrinti nei paslaugų kokybės pacientams, nei tinkamo atlygio medikams.
A.Veryga yra minėjęs, kad šiuo metu 4,5 tūkst. lovų ligoninėse nenaudojamos, bet išlaikomos arba į jas pacientai guldomi nepagrįstai.
