„Šiemet jau užregistruoti 123 tymų atvejai, daugiausiai – 87 – Kauno administracinėje teritorijoje. Vilniaus apskrityje registruoti 27, Marijampolės, Utenos – po tris, Alytaus - du, Klaipėdos – vienas atvejis. Pernai iš viso registruota 30 atvejų. Pagrindinė sergamumo augimo priežastis vienintelė – nepakankamos skiepijimo aprėptys Lietuvoje“, – BNS sakė specialistė.
SAM sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Loreta Ašoklienė BNS tvirtino, kad reaguodama į šį protrūkį ministerija subūrė darbo grupę, ji kitos savaitės pradžioje pradės diskusijas dėl priemonių, kaip suvaldyti užkrečiamas ligas.
„Grupei bus pavesta kilus užkrečiamųjų ligų protrūkiams ar susidarius nepalankioms epideminėms situacijoms, kurioms valdyti reikalinga koordinuoti veiksmus, skubiai įvertinti situaciją ir teikti siūlymus dėl profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo“, – atsakyme BNS teigė ministerijos atstovė.
Specialistų grupė tarsis ne tik dėl plintančių tymų, bet ir dėl kitų epideminių ligų protrūkių.
„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, pasikartojo situacija, kai kurį laiką esant nepakankamoms aprėptims ir įvežus tymų virusą, kilo tymų protrūkis. Lietuvoje tymų protrūkis kilo po kelerių metų, kai tymų viruso cirkuliacija Lietuvoje buvo nutraukta“, – sako L.Ašoklienė.
Trečdalis sergančiųjų – vaikai
ULAC atstovė K.Žukauskaitė sakė, kad vaikai pagal patvirtintą skiepų kalendorių Lietuvoje nemokamai skiepijami du kartus: 15–16 mėnesių ir 6–7 metų, taip pat nemokamai skiepijami tiek vaikai, tiek ir suaugę, turėję kontaktų su sergančiuoju. Visiems kitiems skiepai kainuoja keliasdešimt eurų.
Ministerija kelia tikslą pasiekti ir išlaikyti „pakankamas skiepijimo aprėptis“ ir taip neleisti tymų virusui plisti. Ministerijos specialistai tvirtina, kad skiepijimo tymų, epideminio parotito, raudonukės aprėptys turi būti ne mažiau kaip 95 proc. – tiek pirmąja, tiek antrąja doze ir tai turi būti daroma visose savivaldybėse.
Iš viso tymai šiemet nustatyti 44 vaikams iki 17 metų bei 79 suaugusiems, nuo 18 iki 70 metų.
„Infekcija plinta oro lašiniu būdu, tai yra viena iš lakiausių infekcijų – užtenka vos penkiolikos minučių kontakto su tymais sergančiu asmeniu. Jei asmuo niekada nesirgęs tymais, nėra skiepytas, tikimybė užsikrėsti šia infekcija po kontakto yra iki 95 procentų“, – teigė K.Žukauskaitė.
Pasak specialistės, daugiausia serga neskiepyti asmenys arba jų skiepijamo būklė nežinoma. Ji patvirtino, kad užsikrėsti šiems asmenims didelė rizika kyla bet kurioje viešoje vietoje, viešajame transporte.
„Daugiausia serga vaikai, kurių tėvai atsisakė skiepyti, arba tie, kurie negalėjo pasiskiepyti, nes buvo per jauno amžiaus. Todėl ir yra skatinama skiepytis kiekvieną asmenį, kad būtų sudarytas kolektyvinis imunitetas siekiant apsaugoti tuos vaikus“, – teigė ji.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras teigia, kad vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti 12–18 nesirgusių ir neskiepytų asmenų.
Lietuvoje skiepai šiai ligai taikomi nuo 1964 metų, tačiau nėra net apytikrių duomenų, kiek žmonių yra paskiepyti.
SAM taip pat tvirtina, kad skiepai yra vienintelė priemonė siekiant „išnaikinti tymus iš susirgimų sąrašo“. Ministerija ragina prieš skiepus nusiteikusius žmones „remtis ir domėtis įrodymais pagrįsta informacija, o ne viešojoje erdvėje skleidžiamais mitais apie skiepijimus“.
Tymai – ūminė, itin užkrečiama, per orą plintanti virusinė infekcija, kuri dažniausiai prasideda aukšta temperatūra, parausta akys ir bijo šviesos, vėliau atsiranda bėrimai bei tymams būdingos komplikacijos, kurios gali baigtis mirtimi.
Prieš trejus metus tuometinis sveikatos ministras Vytenis Andriukaitis pasiūlė nepriimti nepaskiepytų vaikų į darželius, tačiau iniciatyvą pristabdė teismas, pateikęs nepalankų išaiškinimą dėl teisiškai netinkamų šio siūlymo principų. Diskusiją apie privalomus skiepus į Seimą ketina grąžinti opoziciniai konservatoriai.
