„Vasario 16-oji liudija, kokia svarbi yra laisvės dvasia ir mus jungianti nepriklausomybės idėja. Pirmosios Lietuvos Respublikos kūrėjai šiuos priesakus paliko mums tarsi testamentą, įpareigojo ginti Tėvynę, susitelkti bendram ir nelengvam darbui dėl Lietuvos“, – savo sveikinime teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji ragino nepamiršti, kad iškovota laisvė nėra dovana ir prisiminti, kokia didelė yra jos kaina.
„Kiekviena karta išgyvena savo laisvės kovą ir privalo įveikti unikalius iššūkius. Prieš dvejus metus atsinaujinusi brutali Kremliaus invazija į Ukrainą aiškiai parodė, kad šių laikų pasaulyje vis dar labai agresyviai bandoma pulti laisvę, demokratiją, trypti žmogaus teises. Nėra abejonių, kad šiandien ukrainiečiai drąsiai kovoja ne tik už savo tėvynę, bet ir už visą laisvąjį pasaulį ir jo ateitį. Ištiesdami pagalbos ranką Ukrainai, stipriname ir savo laisvės pamatus, kovojame už savo ateitį, už tai, kad Lietuva niekada netaptų griuvėsiais ir apkasų labirintu“. – teigė premjerė.
„Tirštėjantys karo grėsmės debesys neturi mūsų išgąsdinti, priešingai – turime būti vieningi, stiprūs ir pasiruošę duoti atkirtį“, – pabrėžė ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda sveikinime pažymėjo, jog Vasario 16-ąją Lietuvos gyventojai švenčia savo valstybę, jis ragino ir toliau ja rūpintis.
„Tokią dieną kaip ši žinome – mums nėra neįveikiamų kliūčių ar nepasiekiamų tikslų. Tegul šis žinojimas mus padrąsina kaskart, kai sunku, ar kamuoja nežinia dėl ateities“, – teigė G. Nausėda.
„Ir toliau rūpinkimės savo palikimu, kad galėtume orūs ir laisvi žengti per pasaulį. Padėkime tiems, kam reikia mūsų pagalbos. Kartu kurkime valstybę, kuria norėtųsi didžiuotis dabar ir per amžius“, – sakė prezidentas.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo sveikinime teigė, kad Vasario 16-ios aktas nėra vien apie praeitį, jie veikia dabartyje ir formuoja ateitį.
„Vasario 16-osios Akto esmė yra subjektiškumo, teisės savarankiškai spręsti, patiems rinktis draugus ir sąjungininkus susigrąžinimas. Tai buvo aktualu 1918-aisiais, tai ne mažiau aktualu ir 2024-aisiais“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Karo prieš Ukrainą esmė yra brutalus siekis atimti subjektiškumą, teisę pasirinkti kryptį ir partnerius. Griaudamas ir žudydamas agresorius beveik atvirai deklaruoja žengsiantis toliau. Tai grėsminga žinia. Turime ją išgirsti, adekvačiai įvertinti ir būti maksimaliai pasirengę“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, kad Europa apsisprendė imtis rimto atgrasymo, taip pat ir stiprinant karinius pajėgumus.
„Tai ženklas, kad Europa praranda miglotas iliuzijas ir susigrąžina savo subjektiškumą. Tai viltinga žinia Vasario 16-ios, mūsų valstybinio subjektiškumo dienos proga“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Penktadienį Lietuva švenčia Valstybės atkūrimo dieną.
1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.
