Liudytoja pasakoja, kad Svencelėje buldozeriu išdraskyti kregždžių lizdai: paklaikę paukščiai blaškėsi padangėje

Kaip pasakojo įvykio liudytoja tapusi moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), į vietą, kur kregždžių lizdavietės, ji atvažiavo per vėlai ir nieko nebegalėjo padaryti.

Ji prisiminė, kad ir pernai ne kartą teko ginti kregždžių buveinę, nes smalsuoliai vos ne su kameromis lįsdavo į urvelius, kur paukščiai susisukę lizdus, pasitaikė, jog juos mėgindavo pakrapštyti ir vaikai.

„Šį kartą atvažiavau ir jau buldozeriai jau atsitraukinėjo. Dar iš tolo aš mačiau, kaip su tais kaušais dar kasė, ir jau jie realiai baigė darbą, kol aš pribėgau iki jų.

Turėjau konferencinį skambutį telefone, nieko negalėjau nei nufotografuoti, nei nufilmuoti. Aš tik po to jau atėjau pasižiūrėti tą galutinį rezultatą, kas ten įvyko“, – pasakojo moteris.

15min skaitytojo nuotr./Svencelėje išdraskyti kregždžių lizdai

Jos teigimu, šeštadienį į Svencelę atvykę jos pažįstami klausė, kas čia vyksta – kregždžių debesis, paukščiai kaip paklaikę.

„Sakau: „Taip, vakar lizdai išdraskyti buvo.“ Jie dabar bando ieškoti, kapstytis, kažkokių urvelių šiek tiek prasikasė, bando gelbėti kažkokius išlikusius paskutinius lizdus. Nes, mačiau, šiandien jau atsirado kažkokių urvelių, o visa kita, tas pats jų pagrindas nuneštas jau“, – teigė moteris.

Kaip rašoma Lietuvos ornitologų draugijos interneto svetainėje, į mūsų šalį kregždės paprastai grįžta pačioje balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje ir perėti pradeda gegužės mėnesį.

Lizdus lipdo ant mūrinių pastatų sienų, po tiltais, nors kitose šalyse galima rasti ir paukščių kolonijų pakrantės uolose.

Viliaus Paškevičiaus nuotr./Langinė kregždė

„Esant palankioms klimato sąlygoms veda dvi vadas, tačiau itin šalti, lietingi orai labai nepalankūs jaunikliams auginti, o sausais pavasariais paukščiams sunku rasti molio lizdams lipdyti“, – sakoma LOD interneto svetainėje.

Moters teigimu, sklypas priklauso vienam vietos ūkininkui.

Tačiau 15min pabandžius su juo susisiekti interneto svetainėje nurodytu telefonu, atsiliepė dukra ir sakė, kad sklypas tėčiui nepriklauso. Savininkų nurodė ieškoti per Registrų centrą.

Ar pavyks apsaugoti kitus paukščius?

Anot moters iš Svencelės, pastebėjusios sunaikintą dalį paukščių perimvietės, žemės kauburiuose buvo šimtai urvų su kregždžių lizdais.

Tačiau toje vietoje, jos teigimu, yra statybvietė. Ji sakė, kad ten statomi namai, kasami kanalai.

Kauburiai, kurių urvuose lizdus buvo susisukusios kregždutės, jos nuomone, buvo supilti kasant kanalus. „Kalnai“ esą stovėjo kelerius metus.

Užpernai paukščiai pradėjo apie juos sukinėtis, o pernai intensyviai apsigyveno.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Šelmeninė kregždė (Hirundo rustica)

„Kalnus sustūmė, man atrodo, prieš trejus metus ir paliko. Ten tiesiog apžėlę buvo viskas. Mes tikėjomės, galvojome, bet kada, bet kuria minutę jie išdraskys viską ir nepasigailės.

Man buvo baisu: tie patys darbininkai – kaip tu gali su tuo kaušu kasti? Matai, kad paukščiai paklaikę, ten isterija visiška buvo, o jie be gailesčio su tais kaušais pervarė, pervažiavo ir viskas“, – kalbėjo moteris.

Ji mano, kad, pagal laiką, kregždučiai jau turėjo būti išsiperėję.

„Dar kiaušiniai būtų, aišku, baisu, bet dabar mažų paukščiukų lizdo palikimas. Kelios dienos, ką jos pakeis? Visiškai nieko nepakeis.

Pas mane namuose irgi paukščiai peri medžiuose, tai net žolės nepjauname, šunų neleidžiame, kad viskas ramiai, jie sau išskristų – po to gali tęsti toliau savo veiklą“, – teigė moteris.

„Ten daugiau tų kalnų yra. Tai, sakau, dar ateis ir iki anų, nors gal spės išperėti paukščiai. Labai tikiuosi“, – pridūrė ji.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos nuotr./Šelmeninė kregždė

Moteris kėlė klausimą, kiek įstatymais reglamentuota, kada galima vykdyti ūkinę, komercinę veiklą paukščių perėjimo metu.

Antra, kiek žmonės žino, kaip elgtis, matant tokį pažeidimą. „Aš nežinau, ar galiu kviesti policiją, ar ką daryti tokiu atveju. Aš tikrai nežinojau“, – pažymėjo ji.

Paukščiukų perimvietė

Drevernos seniūnė Dailė Balčėnienė sakė nieko negirdėjusi apie šį įvykį.

Tačiau ji patvirtino, kad Svencelėje yra minėta kregždžių buveinė.

„Pernai tikrai buvo vieni kregždučių lizdukai, paukščiukai ten perėjo“, – dėstė Drevernos seniūnė.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Pamario kraštas: Priekulė, Svencelė, Mingė

Taip pat ji patvirtino, kad minėtoje vietoje vyksta darbai: statomi nameliai, tarsi kasami tvenkiniai. Stovi technika.

„Ten vyksta didelės statybos – tikrai. Ten jis darbuojasi pastoviai kiekvieną dieną“, – kalbėjo D.Balčėnienė.

Anot jos, nuo gegužės 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos, kai peri paukščiai, uždrausta bet kokia jiems pakenkti galinti veikla.