2023 06 05

Svencelėje sustabdytos kregždžių urvus ardančios statybos

Pirmadienį į Svencelę Klaipėdos rajone atvykę aplinkosaugininkai sustabdė statybas, kol išsiaiškins dėl ardomų urvinių kregždžių lizdų.
Svencelėje išdraskyti kregždžių lizdai
Svencelėje išdraskyti kregždžių lizdai / 15min skaitytojo nuotr.

Savaitgalį 15min rašė apie statybas Svencelėje, prie pat Kuršių marių. Žmonės piktinosi, kad buldozeriais stumdomos žemės su visais perinčių kregždžių lizdais.

Kelerius metus sustumtose smėlio krūvose vasaromis kurdavosi urvinių kregždžių būriai. Čia jos turi išsikasusios urvus, peri.
Tačiau penktadienį atvykę vandens aitvarų mėgėjai nustėro: buldozeris stumdė smėlio kalvas su visais lizdeliais.

15min skaitytojo nuotr./Svencelėje išdraskyti kregždžių lizdai
15min skaitytojo nuotr./Svencelėje išdraskyti kregždžių lizdai

„Visą savaitgalį paukščiai blaškėsi kaip paklaikę. Dar nebuvome tiek matę besiblaškančių paukščių. Darbininkų nebuvo, tai kregždės bandė atsikasinėti savo urvus“, – pasakojo viena pramogautojų.

Pirmadienį į Svencelę vėl sugrįžo statybininkai. Tarp šių ir pramogautojų spėjo įvykti ir konfliktas. Kaip pasakojo liudininkai, aiškinantis, kodėl ardomi paukščių lizdai, prisistatęs šeimininkas vijo žmones toliau.

Atvyko ir aplinkosaugininkai. Šie pradėjo tyrimą, ir kol bus tiriamos aplinkybės – statybos stabdomos.

Ornitologai: reikėjo neleisti perėti

Ventės rago ornitologijos stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas pažymėjo, kad Lietuvoje visi paukščiai saugomi.

Anot jo, žmonės, planavę statybas, galėjo išsyk neleisti kregždėms perėti. Tam yra įvairių priemonių – pavyzdžiui, dangstyti kalvas tinklais. Stumdyti kalvas kai vyksta perėjimas, anot jo, – nežmoniška.

„Vyksta ir kiti žiaurūs dalykai – kaip šienavimas, kai vyksta perėjimas“, – teigė V.Eigirdas.

Ornitologas pažymėjo, kad gal urvinė kregždė vis dar Lietuvoje ir pakankamai dažnai sutinkama, tačiau pastaraisiais metais vietų perėti vis mažėja. Ir tai dažniausiai nutinka dėl žmonių veiklos.

Veikla primena tyčinę

Kaip pažymėjo Modestas Bružas, Kuršių nerijos nacionalinio parko Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas, teritorija, apie kurią kalbama, nepatenka į saugomas teritorijas. Nepaisant to, urvinės kregždės (kaip ir visos kitos paukščių rūšys) yra saugomos Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Kregždžiukai
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Kregždžiukai

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistų nuomone, šią situaciją būtų galima traktuoti kaip Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto (kuriuo numatomas draudimas „tyčia žudyti <...>“ laukinius paukščius) bei šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto (kuriuo numatomas draudimas „tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus“) pažeidimus.

Šio įstatymo laikymąsi kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais