Kuršių nerijos nacionalinis parkas vasario viduryje buvo pranešęs apie vykdomus gamtotvarkos darbus Svencelės aukštapelkėje. Darbų tikslas – atkurti pelkei palankią apsaugos būklę. Tačiau pamatę, kaip vykdomi darbai, Lietuvos ornitologų draugijos grupės nariai suabejojo, ar nebus padaryta daugiau žalos.
Draustinis išvažinėtas sunkiosios technikos. Matoma, kad jau susiformavo kone kelias, provėžos gana gilios.
Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistas Modestas Bružas teigė, kad šiuo metu vykdomi apsauginio pylimo, sulaikančio aukštapelkės vandenį, sutvirtinimo darbai. Sunkioji technika, kol leidžia orai ir netrikdoma gyvūnija, veža pylimui gruntą.
Kaip 15min išsiaiškino Klaipėdos rajono savivaldybėje, kartu yra šalinami ir medžiai, nebūdingi pelkėms.
Suprasti akimirksniu
- Svencelės termologinis draustinis įkurtas 1992-aisiais.
- Pelkėje per 1,5 tūkst. metų susiformavo 4,5 m storio durpių sluoksnis, storiausias sluoksnis siekia 9 m.
- Praėjusiame šimtmetyje pelkė buvo eksploatuojama žmogaus ūkinei veiklai, dėl šių priežasčių buvo pažeistas pelkės hidrologinis režimas, suvešėjo nebūdinga sumedėjusi augalija, pasikeitė struktūra, išnyko retos paukščių rūšys, perėjusios pelkėje.
- Pelkėje kartu su Ornitologijos draugija įgyvendinamas projektas „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“.
- Pelkėje išlikusio apypelkio likučiuose auga pajūrinis sotvaras, peri jūriniai ereliai, lėliai, slankos, plėšriosios medšarkės, miškiniai kalviukai, pilkosios gervės, dirviniai sėjikai, tikučiai.
„Gal atrodo baisiai ir gąsdina, tačiau joks kelias ten nenumatomas. Gal galės pravažiuoti darbininkai, bet tikrai jis nebus turistams. Nerimauti nereikia, darbams leidimas duotas iki balandžio pirmosios“, – teigė biologas.
Lankymosi draustinyje taisyklės numato, kad aukštapelkėje draudžiama lankytis nuo balandžio 1-osios iki rugpjūčio 1-osios, taip pat draudžiama naikinti ir žaloti reljefą.
M.Bružas paaiškino, kad pylimą sutvirtinti būtina, jei norima išsaugoti pelkę.
„Aukštapelkes laiko didžiąją dalį anglies dvideginio atsargų, jei vanduo krenta, durpės mineralizuojasi, išskiria didelį kiekį CO2. Jei pelkes saugome, palaikome vandens lygį, mes sureguliuojame ir CO2 lygį. Jei to nedarysime, visos kitos priemonės, pavyzdžiui, elektromobiliai, taps niekinėmis“, – aiškino specialistas.
Anot jo, darbus skubama atlikti laiku. Vėliau išvažinėta vieta atsistatys, vėl pasidengs žoline danga.
Darbai atliekami su Šilutės miškų urėdija. Siekiama sulaikyti pelkės vandenį, atstatyti pylimą, praretinti medžius ir taip užtikrinti biologinę įvairovę.
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius, biologas Liutauras Raudonikis paaiškino, kad Svencelėje atkuriamas hidrologinis pelkės režimas ir paaiškino, kad tai vienintelė Lietuvoje lagūninės kilmės pelkė. „Aukštapelkė maitinama tik krituliais. Ir tam, kad neprarast sukaupto vandens – jį reikia užlaikyti“, – paaiškino pašnekovas.
Kartu, išpjaunant sužėlusius medžius, atveriamos pelkės plynės.
Sutariama, kad galbūt pritrūko gyventojams informacijos apie vykdomą projektą, todėl svarstoma sustatyti informacinius stendus. Tada esą ir klausimų, kas vyksta draustinyje, nebekils.
