Jaunimo laukiama eisenose ir Baltijos kelią primenančioje akcijoje Laisvės alėjoje. Jos metu moksleiviai gyva rankų grandine ir skambančiais laisvės varpeliais sujungs Vienybės ir Nepriklausomybės aikštes.
Šių akcijų sumanytojai įsitikinę, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena turėtų būti ypač svarbi jaunimui. Todėl jau ne pirmi metai mokyklos kviečiamos dalyvauti tam tikruose šventiniuose renginiuose. Tai esą daroma savanoriškai. Tačiau kai kurie moksleiviai kalba ką kita.
Dauguma moksleivių, kaip ir aš, eis, nes taip reikia, nes yra suvaryti. Sakė Inga A.
15min.lt pasiekė vienos Kauno mokyklos dešimtokės Ingos A. laiškas, kuriame moksleivė teigia, kad nemaža dalis jos pažįstamų moksleivių į kovo 11-ąją rengiamas akcijas eis ne savo noru.
Pasak laišką parašiusios dešimtokės, mokytojai aiškiai pasakė, kad visi be išimties 10-12 klasių moksleiviai turi eiti į konkrečius renginius: dalyvauti eisenoje ir akcijoje.
„Negali rinktis, ar nori eiti, ar ne. Jei galėčiau pati apsispręsti, eičiau tik į kai kuriuos Kovo 11-osios renginius. Bet tikrai ne į eiseną, kuri yra juokingas paradas. Dauguma moksleivių, kaip ir aš, ten eis, nes taip reikia, nes yra suvaryti“, – sakė moksleivė.
Pasak jos, tokiam priverstiniam dalyvavimui nepritaria ir jų klasės auklėtoja: „Ji mano, kad tai jokio patriotizmo neugdo.“
Prievartos nebuvo
Mokyklų bendruomenėms skirtus renginius koordinuojanti Kauno miesto savivaldybės Švietimo ugdymo skyriaus Neformaliojo švietimo poskyrio vedėja Vida Kučiauskienė sakė nenorinti tikėti, kad moksleiviai yra verčiami dalyvauti šventinėse akcijose. Kovo 11-osios išvakarėse buvo planuojama, kad akcijose dalyvaus apie 200 žmonių – moksleivių, jų artimųjų ir pedagogų. Pasak valdininkės, jokie sąrašai nebuvo sudaromi, nes ateiti į šias akcijas niekam nėra privaloma.
Už kiekvieną mokyklą ir moksleivį atsakyti negaliu, bet per savivaldybę jokių įsakymų ir kategoriškų reikalavimų nebuvo išplatinta, sakė valdininkė
„Man juoktis norisi iš tokios informacijos. Kokie sąrašai? Su moksleiviais savivaldybė neturi tiesioginio ryšio, bendraujame su mokyklų pavaduotojais. Pasitarimas su jais buvo ir šiemet. Susakėme, kokie renginiai Kaune organizuojami, kad mokyklos žinotų, į kuriuos gali įsijungti. Jau daugelį metų moksleiviai dalyvauja įvairiuose Kovo 11-osios renginiuose, taip pat ir eisenoje, kuri prieš 12 metų gimė mūsų iniciatyva. Tačiau jokios prievartos, jokio nurodymo, kad būtų organizuojamos klasės dalyvauti eisenoje, nebuvo duota. Prašėme tik pakviesti moksleivius, jų tėvelius dalyvauti. Jei iš mokyklos, kurioje yra 1000-1200 mokinių, eisenoje dalyvaus 15-20 žmonių, tai ar čia yra daug?“ – kalbėjo savivaldybės atstovė. Portalą pasiekusios moksleivės mintis valdininkė įvertino kaip interpretaciją.
„Jei būtų pasakyta, kad nuo mokyklos, kurioje mokosi 500 moksleivių, visi 500 ir dalyvautų, tai būtų įsakymas. Dabar to nebuvo“, – sakė V.Kučiauskienė.
Idėją pasiūlė patys moksleiviai
Pašnekovės teigimu, akciją, kurios metu mokyklų bendruomenių nariai sujungs Nepriklausomybės ir Vienybės aikštes rankomis, inicijavo patys moksleiviai.
„Šiemet sukanka 20 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo. Valstybė jauna, o mes visada teigiame, kad jaunimas – Lietuvos ateitis. Galvojome, ką tas jaunimas galėtų padaryti tokio, kad būtų prasminga ir nereikėtų didelių investicijų. Tada prisiminėme, kad Kaunas unikalus: yra dvi viena kitos netoli esančios aikštės, kurių pavadinimai labai prasmingi – Vienybės ir Nepriklausomybės. Taip gimė mintis jas sujungti gyva rankų grandine ir varpeliais, kurie – laisvės ir mokyklos simbolis“, – sakė V.Kučiauskienė.
Valdininkė neatmetė galimybės, kad kai kuriose mokyklose moksleiviams galėjo būti griežčiau pasiūlyta dalyvauti akcijoje: „Už kiekvieną mokyklą ir moksleivį atsakyti negaliu, bet per savivaldybę jokių įsakymų ir kategoriškų reikalavimų nebuvo išplatinta.“
