„Pradės visi atsidarinėti. Žiemą dirba „Mažoji Armėnija“, „Energetikas“, ką tik atsidarė „Du malūnai“, – 15min sakė sutikta šventojiškė. – Man čia gerai, nieko nepasigendu, tik tualeto viešo daug kas pasigenda. Dauguma apsipirkti važiuoja į Palangą, Kretingą, Klaipėdą, šiame vieninteliame prekybos centre minimaliai maisto tėra“.
„Aš čia gyvenu, neliūdna, super. Ramybė visada atsiremia į pinigus, bet jei gali uždirbti iš sezono, manau, labai gerai“, – sakė prisistatyti nenorėjęs šventojiškis, besiverčiantis velomobilių ir patalpų nuoma. Darbuotis vyras ketina pradėti birželio 1 dieną, mat paskutinį gegužės savaitgalį oficialiai sezoną atidarys Palangos kurortas. Skųstis sako negalintis, per tris mėnesius uždirba visiems metams.
„Neįmanoma skųstis, jei turi veiklos, darbą ir viskas gražu. Skųstis galima, kai nėra pinigų, bet jų užtenka, nors darbo būna tikrai daug“, – sakė jis, neslėpdamas, jog džiūgauti verslininkai čia tikrai nelinkę, nors štai po praėjusios „kūdos“ vasaros teigia girdėjęs, jog sezonas buvęs „neblogas“, o tai reiškia tikrai geras.
Šventojiškis juokauja, jog vaikščiodamas Šventojoje šiuo metu žmonių sutiksi mažiau nei kokiame nors kaime.
„Žiemą jų dar mažiau, su šuniu vaikštau, išeinu, nesutinku nė vieno žmogaus iki Beždžionių tilto ir atgal“, – sakė vyras.
Dirbo ir žiemą
Šiuo metu į kurortą užsukę poilsiautojai jau gali rasti, kur papietauti ir išgerti kavos, dirbti pradėjo kavinė „Du malūnai“, pirmą šaltąjį sezoną duris savaitgaliais atverdavo ir „Mažoji Armėnija“. Jos šeimininkai – sutuoktiniai Jolanta ir Levonas Markarjanai.
Jolanta 15min teigė, jog sprendimas dirbti žiemos savaitgaliais pasiteisino, tad kavinė planuoja veiklą vykdyti ir kitą žiemą. Kavinėje ruošiami armėniški bei lietuviški patiekalai.
Praėjusią žiemą nedirbome, o šią žiemą nusprendėme pabandyti ir visai nieko, prisirinko žmonių. Jei geri orai, netingi žmonės žiemą ir iš Vilniaus atvažiuoti. Dirbsime ir kitą žiemą, – sakė kavinės šeimininkė.
„Praėjusią žiemą nedirbome, o šią žiemą nusprendėme pabandyti ir visai nieko, prisirinko žmonių. Jei geri orai, netingi žmonės žiemą ir iš Vilniaus atvažiuoti. Dirbsime ir kitą žiemą, – sakė ketvirtus metus veikiančios kavinės šeimininkė Jolanta, kurios sutuoktinis armėnas Levonas jau spėjo pagarsėti savo ruošiamais armėniškais šašlykais bei savo krašto sriubomis. – Kol du barai dirba, dabar darbo tikrai užtenka. Birželį daug kas atsidaro, pasiskirsto žmonės, tada sėdim visi draugiškai arba turi būti labai karšti orai. Pastebėjome, kad kai Vilniuje lyja, žmonės galvoja, kad ir čia lyja, skambina ir netiki, nors čia lietaus nebūna“.
Paklausta, kiek laiko gyvena Šventojoje, moteris juokaudama sako, jog jau „šimtą metų“ ir ramybė jos netrikdo. Po vasaros šurmulio laukia ateinančio rudens, kuomet kurortas nutyla.
Pasak Jolantos, kurortui stinga patrauklumo, styro ištisi tušti laukai, nors šalia jūra ir būtų galima „įdarbinti“ jos vandenį.
„Labai skriaudžia Šventąją. Atvažiuoja žmonės, klausia, kokių turite įžymybių. Ką turime – tris statulas, mergaites, ir Alkos kalną, ir reikia aiškinti, kad jis kažkur už Beždžionių tilto. Daugiau neturime ką parodyti. Uosto nesutvarko, laiveliai atplaukti negali. Gal sutvarkius sugalvos pramogą plukdyti iš Šventosios į Liepoją ar Klaipėdą, ir patys norėtume paplaukioti, kaip štai Jurbarke upe plukdo į Kauną“, – 15min sakė Jolanta.
Miesto ateitis priklauso nuo uostelio
Palangos meras Š.Vaitkus 15min teigė, jog Šventosios, kurioje deklaruotų gyventojų skaičius siekia 1 500, ateitis labai stipriai sietina su uostu, kurį Vyriausybė nusprendusi perduoti savivaldybei. Savivaldybė rengia paraišką ir planuoja gauti ES lėšų jo atstatymui, infrastruktūros sutvarkymui.
„Čia sutvarkoma infrastruktūra, atsiranda žuvies turgelis, kavinukės ir prasideda gyvenimas Šventojoje. Mes turime strategiją, kad ji gali vystytis, kai bus investuota į uostą. Su kuo susijusi Šventoji – tai jūra, žvejai, šviežia žuvis, per šią prizmę galima išsukti, miestelis gali atsigauti“, – sakė meras Š.Vaitkus, remdamasis Palangos pavyzdžiu, esą sutvarkius infrastruktūrą čia ėmė dairytis investuotojai, ėmė dygti nauji viešbučiai, plūsti turistai ir užsisuko kamuolys.
Mero teigimu, sutvarkius uostelį jį papuoštų čia atplaukusios jachtos. Pastebima, jog čia dar apstu erdvės vystyti vandens turizmą.
„Neišnaudojame jūros pramogų. Jei reikia išplaukti pažvejoti vasarą ar rudenį, važiuojame į Rusnę, Klaipėdą, iš Palangos nėra šansų. Iš to uostelio galėtų būti vykdoma pramoginė žvejyba, vandens motociklų ir kitos pramogos“, – 15min kalbėjo meras.
Š.Vaitkus tikino, jog šis kurortas tikrai nėra užmirštas ir jau šiemet čia tęsiami didžiuliai darbai – naujos aikštės statyba miesto centre, 2 ha teritorijoje. Planuojama, jog aikštė, kur stovėdavo atrakcionai, virs patrauklia erdve su suoleliais, apšvietimu, augalais, tautinių raštų grindiniu. Po dviejų savaičių darbai, kainuosiantys 1,5 mln. eurų, bus pradėti ir truks iki kitos vasaros.
Netrukus bus imtas tiesti 2 km takas palei Šventosios gatvę iki Miško tako, kur kyla nauji namai, tačiau gyventojai iki miestelio saugiai nueiti neturi galimybių. Dar šiemet bus baigti naujo stadiono prie Šventosios mokyklos rekonstrukcijos darbai.
Š.Vaitkus tikina, jog Palangos savivaldybei, kurios biudžetas tėra 19 mln. eurų ir didžioji dalis tenka švietimui, kultūrai ir paplūdimių priežiūrai, kur tūkstančiai svečių palieka tonas šiukšlių, yra sudėtingas uždavinys įgyvendinti didelio masto projektus. Meras juokaudamas konstatuoja realią tiesą, jog tenka važinėti ir „kaulyti“ pinigų įvairiems projektams.
