Ir vaizdas, ir kvapas
Apie šimtus kritusių žuvų, kurias bangos išplovė į krantą ir neįtikėtiną paplūdimyje tvyrančią smarvę 15min papasakojo šiuo metu pajūryje atostogaujanti skaitytoja.
Šventosios paplūdimyje, ties „Energetiko“ poilsio baze esančioje atkarpoje užfiksuoti vaizdai poilsiautojams sukėlė klausimų, ar tūkstančiai į krantą išmestų žuvų negalėtų būti „Grigeo Klaipėda“ įmonėje įvykusios avarijos pasekmė.
Antradienį ryte aktyvūs piliečiai užfiksavo Kuršių mariose rudą dėmę ir apie tai informavo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotojus.
Pradėję patikrinimą inspektoriai nustatė, kad tai į lietaus išleistuvą patekusios gamybinės nuotekos, tekančios iš „Grigeo Klaipėda“ teritorijos.
Pirminiais duomenimis, tai galėjo nutikti dėl netvarių technologinių sprendimų.
Bendrovės teigimu, buvo atrastas ir pašalintas laikinas techninis gedimas, dėl kurio į „Klaipėdos vandens“ eksploatuojamus lietaus nuotekų tinklus ir per juos į Kuršių marias pateko nedidelis kiekis gamybinių nuotekų.
Išvadų daryti nenori
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta 15min patvirtino, kad Šventojoje užfiksuotas nemažas kiekis į krantą išmestų žuvų gaišenų.
Toks reiškinys šiuo metu fiksuojamas ir Latvijos pajūryje.
Jis sakė neturintis duomenų, kad šis incidentas galėtų būti susijęs su nuotekų avarija.
Pasak R.Kašėtos, į krantą bangos išplovė didelį kiekį grundalų.
„Šios žuvys yra invazinės, jos turbūt neprisitaikiusios labai gerai gyventi mūsų klimato sąlygomis. Gali kažkas dėl to būti.
Beveik vien šie grundalai, kitų žuvų beveik nėra, vadinasi, kažkas turėtų būti su jais ne taip“, – spėjo aplinkosaugininkas.
R.Kašėta akcentavo, kad toks grundalų kritimas – kasmetinis įvykis ir jis aplinkosaugininkų nestebina. Susirūpinti vertėtų, jei kristų skirtingų rūšių žuvys.
Galėjo pakenkti karštis
Socialiniame tinkle „Facebook“ Aplinkos apsaugos agentūra išplatino įrašą, kuriame spėjamos galimos tokio žuvų kryčio priežastys.
Tam įtakos galėjo turėti žemos ištirpusio deguonies koncentracijos priedugnio sluoksnyje (ties Šventąja išmatuota tik 3,35 mg/l), ilgai vyravusi aukšta vandens temperatūra, staigus hidrometeorologinių sąlygų pasikeitimas ir vandens atvėsimas iki 17–21 laipsnio bei ponerštinis laikotarpis – po neršto žuvys mažiau atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms.
Praeitą savaitę, liepos 13 dieną, priekrantėje vykdant Baltijos jūros valstybinį aplinkos monitoringą maždaug 2–5 km atstumu nuo kranto 9–14 m gylyje ties Palanga, Šventąja, Melnrage ir Juodkrante, buvo išmatuotos mažos ištirpusio deguonies koncentracijos priedugnio sluoksnyje – nuo 3,33 iki 5,25 mg/l.
Jūros priekrantėje vandens temperatūra liepos 13 dieną paviršiuje siekė 22–23 laipsnius.
Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos matavimus vandens temperatūra paviršiuje vietomis siekė net 27,7 laipsnius.
Menkavertė žuvis
Kaip 15min prieš kurį laiką aiškino Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas, grundalai nėra vertinga ar saugotina žuvų rūšis.
„Grundalai – invazinė žuvų rūšis iš Juodosios jūros, maždaug prieš dešimt metų užsiveisusi su balastiniais vandenimis. Kadangi tai invazinė žuvis, sparčiai plečiasi, jas galima gaudyti ištisus metus bet kokiomis leistinomis priemonėmis bet kokiais kiekiais.
Jas labai mėgsta meškeriotojai gaudyti nuo jūros tilto Palangoje“, – apie Šventojoje aptiktą krituolių rūšį anksčiau kalbėjo aplinkosaugininkas.
