„Jeigu norime, kad iš Lietuvos nebėgtų žmonės, atstatykime normaliai Šventosios uostą. Tai galėtų būti Lietuvos šimtmečio idėja. Nereikia svaičioti, kad tai neapsimoka. Apsimoka 100 proc. Reikia visus žvejus iš Klaipėdos iškelti į Šventąją, ten padaryti normalų jų uostą. Ten stovės ir turtingų žmonių jachtos“, – bando plaukti prieš srovę visuomenės veikėjas, Jūrininkų sąjungos garbės narys Dionyzas Varkalis. Klaipėdos žvejai tokią idėją vertina kaip utopiją. Atrodo, realių galimybių įgyvendinti tokią šimtmečio idėją vis dar nėra ir nežinia kada bus.
Klaipėdos žvejus – į Šventąją
Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko teigimu, jeigu gylis Šventosios uoste būtų ne 6 metrai, o mažesnis, tai uosto atstatymas kainuotų apie 35-40 mln. eurų. D.Varkalio manymu, Šventosios uoste gylis turėtų būti ne mažesnis kaip 6 metrai, kad galėtų įplaukti Būtingės naftos terminalo plūdurą jūroje aptarnaujantys vilkikai. Dabar per audrą jie turi bėgti arba į Klaipėdą, arba į Liepoją. Taigi Šventosios uostas galėtų atlikti ir tarpinio uosto, skirto laivams pasislėpti nuo audros, funkciją.
Pasak D.Varkalio, dabar Klaipėdos žvejai bėga į Liepoją, nes vietoje negauna ledo žuvims šaldyti ir viskas painu. Todėl, jo manymu, į Šventąją reikėtų perkelti visą Klaipėdos žvejybos laivyną. Šiaip ar taip, nuo žvejų uostelio iki uosto vartų jiems reikia plaukti apie 12 km, plaukiant pirmyn ir atgal susidaro jau 24 km. Laiveliai sudegina labai daug kuro. Be to, kai plaukia dideli laivai, jie trukdo.
„Reikia išlaisvinti Klaipėdos uostą nuo žvejybos ir pramoginių laivų ir visus perkelti į Šventąją. Joje įkurti žuvies perdirbimo įmonę, kuri gamintų ir konservus, rūkyklas, kad atsigautų Šventosios uostas. Jeigu jame stovėtų jachtos, tuojau atsirastų ir jų priežiūros, apsaugos, aptarnavimo, aprūpinimo kuru tarnybos, viešbučiai, būtų galima vystyti mėgėjišką žvejybą ir t. t. Šventojoje pradėtų dirbti keli tūkstančiai žmonių. Tie žmonės tikrai neišvažiuotų iš Lietuvos“, – savo nuomonę išsakė D.Varkalis.
Šventosios uosto atstatymo klausimu daug diskutuota ir su dabartine Vyriausybe. Ši rasti sprendimą įpareigojo ŽŪM.
Uostu turi rūpintis valstybė
„Šventojoje galėtų virti toks gyvenimas kaip prieškarinėje Lietuvoje. Lietuvos valstybės užduotis – atstatyti Šventosios uostą. Jame turi dirbti vietiniai žmonės, jie ir turi stumti šią idėją. Jis negali būti perduotas nei Palangai, nei Kretingai. Šie miestai turi savo problemų, o Šventojoje problemos rimtos.
Savivaldybės darbuotojai nieko nesupranta apie uostus. Turi būti sukurta nauja Šventosios uosto direkcija, bet prie Susisiekimo ministerijos. Nežinau, kodėl uostą tvarkyti norima atiduoti Žemės ūkio ministerijai, kuri apie tai nieko nesupranta. Galų gale reikia pasitarti su žvejais. Jie pasakys, kad tokių nesąmonių daryti negalima. Jau ir vėl svaičiojama statyti uostą be molų.
Šituo uostu turi rūpintis valstybė. Prieš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją neturiu nieko, bet ji turi savo planų. Jai kaip tik reikia atlaisvinti rankas, kad galėtų imtis stambaus verslo“, – sako D.Varkalis.
Be molų neįmanoma
Tada, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, vadovaujama Eugenijaus Gentvilo, sumanė gilinti Šventosios uosto farvaterį neatstačiusi molų, į redakciją atėjo D.Varkalis ir emocingai įrodinėjo, kad iš to nieko gero nebus, kad negalima jūroje iškasti griovio, ir buvo teisus.
Pastaruoju metu pradėjus žiniasklaidoje rodytis straipsniams apie Šventosios uosto atstatymą, ir vėl be molų, D.Varkalis vėl atėjo į redakciją. Šį kartą jis atsinešė net seną darbo knygelę kaip įrodymą, kad jis sovietmečiu 5,5 metų būdamas žemsiurbės vyriausiasis mechanikas gilino Šventosios uostą, tad turi teisę išsakyti savo nuomonę.
„E.Gentvilo žmonės nesuprato paprasto dalyko. Buvo supilti kalnai smėlio prie kanalo. Aš dirbdamas su žemkase nepalikau nė kupstelio smėlio. Mes visą smėlį pylėme už pietinio molo ir visą jį jūra išnešė į pliažus. Jeigu dabar gilintume Šventosios uostą, galėtume kartu papildyti smėliu pakrantę. Jokių svaičiojimų, kad galima atstatyti uostą be molų, negali būti. Tai neįmanoma. Dabar ten visas farvateris užneštas“, – mintis dėstė pokalbininkas.
D.Varkalio manymu, Šventojoje yra padaryta didžiulių nusižengimų, tad pirmiausia viską ten turėtų išsiaiškinti teisėsaugos atstovai. „Šventosios uostui buvo skirti 75 ha žemės, bet vyko „prichvatizacija“, turiu omenyje tą pusiasalį, kuriame anksčiau buvo žuvų konservų fabrikas, jachtų elingai. Jame buvo pastatyti gargarai tikintis, kad juos uostas išpirks sumokėdamas didžiulius pinigus. Jie iki šiol stovi be langų ir durų.
Kodėl prieškarinėje Lietuvoje sugebėta statyti gražius namelius, o dabar tai vienoje, tai kitoje pusėje blokai suvaryti, pušynėliai „šunų būdų“ pristatyti. Manau, pirmiausia teisėsauga turi išsiaiškinti visas tas nesąmones, kurios ten pridarytos“, – dėstė D.Varkalis.
ES pinigų Klaipėdos uostas negavo
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, kuri šiuo metu vis dar administruoja ir Šventosios uostą, generalinis direktorius Arvydas Vaitkus priminė, kokį atsakymą valstybė gavo iš Europos Komisijos 2015 metais – pinigų Šventosios uostui atstatyti nebus skirta. Kadangi Šventosios uostas yra ne pramoninis ir ne krovininis, Susisiekimo ministerijos jurisdikcijos negali būti. Tuometiniam susisiekimo ministrui buvo pasakyta, kad jeigu kalbama apie žvejų uostą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turėtų inicijuoti ES lėšų Šventosios uostui atstatyti gavimą arba Ūkio ministerija, kuruojanti turizmo ir rekreacijos sritį.
Beje, vieną kartą ES jau buvo skyrusi pinigų Šventosios uostui atstatyti per Susisiekimo ministeriją. Tačiau ministerijai vadovaujant Eligijui Masiuliui, tie pinigai buvo atiduoti keliams tvarkyti. Deja, dabar, pasikeitus finansavimo laikotarpiui, galimybės gauti ES lėšų Šventosios uostui per Susisiekimo ministeriją, t.y. Klaipėdos uostą, neliko.
Paklaustas, ar galėtume kaltinti šią ministeriją neapdairumu, pinigų Šventosios uostui atstatyti praradimu, A.Vaitkus atsakė: „Man dirbant Susisiekimo ministerijoje šią sritį kuruojančiu sekretoriumi pavyko įrodyti, kad Lietuvos uostui tokios lėšos yra skirtinos. Deja, kiek daugiau kaip 140 mln. litų nebuvo tam panaudoti. Nenorėčiau kaltinti tuometės ministerijos, nes tai nebuvo vien tik jos ar tuometės Uosto direkcijos kompetencija. Tuo metu buvo labai svarbu baigti detalųjį planavimą, parengti techninius projektus. Deja, tai mūsų valstybėje nevyksta taip sklandžiai, kaip mums norėtųsi.“
Uostas už 2 mln. eurų?
Šventosios uosto atstatymo klausimu daug diskutuota ir su dabartine Vyriausybe. Ši rasti sprendimą įpareigojo ŽŪM.
„Labiausiai šio uosto atstatymas rūpi aktyviems priekrantės žvejams. Jie galėtų būti tie pionieriai, kurie pradėtų veiklą. Jiems trūksta visai nedaug – tereikia pasistatyti tam tikrą įrangą, kad galėtų apdoroti sugautą laimikį, turėti slipą, kad galėtų laivus nuleisti į vandenį. Šiuo metu kalbama apie tai, kad Šventosios uosto atstatymas galėtų prasidėti ne taip, kaip įsivaizduoja Uosto direkcija – kad būtina pirma atstatyti molus. Mes ir dabar laikomės tos pačios nuomonės. Palangos savivaldybė rodo iniciatyvą ir sako, kad būtų galima pradėti nuo antrojo etapo“, – teigė A.Vaitkus.
Norima įrengti pagrindinę aikštelę ties įvaža į uostą, t.y. kietąsias dangas, ant kurių būtų galima pastatyti ledo generatorių, šaldymo įrangą, konteinerinio tipo žuvų apdorojimo cechus, nutiesti komunikacijas, elektros tinklus, šalia aikštelės būtų slipas. Manoma, kad tam pakaktų maždaug 2 milijonų eurų.
Pasak A.Vaitkaus, labai svarbu turėti galimybę su didesniais motobotais išplaukti į jūrą. Žvejai įrodinėja, kad turint pontoną ir ekskavatorių reikėtų labai nedaug kasti kanalą, kad per jį būtų galima įplaukti ir išplaukti. „Tai primityvu, ne taip turėtų veikti uostas, bet tokia galimybė yra. Mums žinomos tokios alternatyvos pasaulyje, kur būtent tokiu būdu vykdoma žvejybos veikla. Akivaizdu, kad tokia Šventosios uosto funkcija neatitiktų Uosto direkcijos kompetencijos. Mūsų tikslas šį turtą atiduoti savivaldai. Vyriausybės kanclerio nurodymu vasario 7 d. raštu nurodėme, kokius teisės aktus reikėtų pakeisti“, – sakė Uosto direkcijos vadovas.
Anot jo, pirmiausia reikėtų keisti Šventosios uosto įstatymą ir numatyti galimybę operuoti tokiu uostu ne tik valstybei, bet ir savivaldai. Tikimasi, kad Seimas tokį sprendimą priims artimiausiu laiku. Svarbu, kad iki vasaros vidurio būtų pakeistas teisės aktas ir kad turtas būtų perduotas Savivaldybei. Tokiu atveju ji galėtų gauti 1 mln. 700 tūkst. eurų iš ŽŪM žvejybos sektoriui vystyti.
Žvejyba – ŽŪM rūpestis
„Uosto direkcijai Vyriausybė šiandien yra nustačiusi aukščiausius kapitalo grąžos koeficientus. Žvejyba į juos niekaip „neįsipaišo“. Nei Klaipėdos uostas, nei Uosto direkcija iš žvejybos neturi jokios naudos. Tačiau valstybė, manau, turėtų šitą sektorių palaikyti, nes jis jautrus ir tradicinis. Tačiau jis – Žemės ūkio ministerijos rūpestis“, – teigia A.Vaitkus.
Paklaustas, kaip vertina idėją išlaisvinti Klaipėdos uostą nuo žvejybos laivyno, jis atsakė: „Gyvename laisvoje demokratinėje valstybėje ir nevalia ką nors kur nors kelti prievarta. Uoste šiuo metu vyksta tam tikros diskusijos todėl, kad vadinamojoje žvejų uostelio zonoje Uosto direkcija stato ūkinės paskirties objektą. Dalis uostelio krantinių bus panaudota mūsų ūkiui tvarkyti. Žvejams paaiškinta, kad tie, kurie turi sutartis dėl galimybės uostelyje švartuoti laivus, tikrai galės likti ir jiems vietos mes atrasime. Patiems žvejams reikėtų pasitempti, nes kai kurie jų laivai jau atrodo tragiškai. Ko gero, sprendžiami tokių laivų nurašymo klausimai. Dalis krantinės, esančios ties Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono pastatu, t.y. vakarinė dalis, nuo žemyninės pusės liks žvejams.“
„Mums Šventosios uostas – absoliuti utopija“
Artūras Maželis, AB „Senoji Baltija“ vadovas, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas
Mums, žvejams, nebūtų didelės bėdos, jeigu reikėtų išsikelti iš Klaipėdos uosto. Svarstytume, ką prarastume Klaipėdoje ir ką turėtume Šventojoje. Čia turime krantines, reikiamą gylį, ledą, elektrą. Kažkada buvo daromos milijoninės investicijos į žvejų uostelį Klaipėdoje. Valstybė turi spręsti, ar galėtų tokią pačią infrastruktūrą sukurti ir Šventosios uoste.
Dėl neva Uosto direkcijos grėsmės mums žvejų uostelyje – absoliutus muilo burbulas. Direkcija stato pastatą pačiame kampe, netoli kariškių. Be to, vykdoma tokia žuvininkystės politika, kad mūsų žvejybos laivynas mažėja, gal po 10 metų mes išmirsime.
Manau, didesnio laivyno iškeldinimas į Šventąją – absoliuti utopija. Priekrantės žvejams, kurie į jūrą plaukia mažais laiveliais, tas uostas gal ir tiktų. Mūsų mažųjų galinio tralavimo žvejybos tralerių (MŽTG) grimzlė – 6 m. Be to, Klaipėdoje Baltijos jūros žvejybos laivynas turi visą jam būtiną infrastruktūrą. Jeigu Šventosios uoste būtų 6 m gylis, jo mums užtektų, tačiau tam reikalingos 60-70 mln. eurų investicijos, bangolaužiai.
Dabar kalbama apie žemsiurbės pirkimą ir kažkokias 2 mln. eurų dydžio investicijas. Tai tikrai ne tos investicijos, kad Šventosios uoste būtų galima sukurti viso žvejybos laivyno infrastruktūrą, kad ten galėtų bazuotis ir mūsų MŽTG tipo laivai.
Dabar svarstomas mini Šventosios uosto variantas siekiant padaryti nedidelę užuovėją, be bangolaužių, minimalią infrastruktūrą, t. y. žuvų iškrovimo vietą mažiukams laivams.
Dėl neva Uosto direkcijos grėsmės mums žvejų uostelyje – absoliutus muilo burbulas. Direkcija stato pastatą pačiame kampe, netoli kariškių. Be to, vykdoma tokia žuvininkystės politika, kad mūsų žvejybos laivynas mažėja, gal po 10 metų mes išmirsime. Dėl to nematau jokios problemos.
„Nesolidu komentuoti“
Jurgita Vanagė, Palangos mero patarėja
Gamybinio pasitarimo metu nusprendėme dabar susilaikyti nuo komentarų, nes išeitų tarsi vežimas bėgtų prieš arklį. Tas uostas dar nėra perduotas Savivaldybei, todėl nesolidu komentuoti, kas būtų, jeigu būtų. Jeigu bus priimti kokie nors sprendimai, tada ir komentuosime.
