„Esminis lūžis kaip tik ir įvyko dėl krizės, – tvirtina kapaviečių tvarkymo ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės „Eram service“ vadovė Rūta Matulienė. – Dėl to žmonės išbandė tai, kas anksčiau dažnu atveju buvo tabu ir kas vėliau virto patogumu.“
Anot portalo 15min pašnekovės, ne vien pandemija parodė, kad ši paslauga yra aktuali ir reikalinga.
„Gyvenimo būdas tampa mažiau sėslus, nuolat greitėja, tad internetiniai paslaugų pardavimai tapo ypatingai paklausūs – taip sutaupome begales laiko, o neretai – ir pinigų“, – sakė ji.
Neįprasto verslo savininkė pastebėjo, kad, iš pradžių paprašę sutvarkyti tolimesnių giminaičių kapą, vėliau klientai svetimiems „patiki“ ir artimesnių žmonių amžinojo poilsio vietas.
R.Matulienės manymu, tai rodo atsiradęs supratimas, kad neblėstančią atmintį liudija tvarkinga išėjusiųjų vieta, ne paties buvimas ten.
Įmonė siūlo nesudėtingas, bet pačiam nesant vietoje neįmanomas atlikti paslaugas: išravėti piktžoles ir surinkti lapus, palaistyti jau pasodintas gėles ir išmesti sudžiūvusias, pasodinti naujų, nuvalyti paminklą ir akmens bortelius, surinkti senas žvakes ir žvakides, uždegti naujų žvakučių ir pan.
Tokių paslaugų nori ne tik emigrantai, ne taip dažnai aplankantys Lietuvą, ar kituose miestuose gyvenantys žmonės, kuriems taip pat sunkiau nuolat nuvažiuoti į kapines.
Tarp klientų – net ir tame pačiame mieste gyvenantys, bet galimybių (pavyzdžiui, dėl sveikatos ar laiko trūkumo) patys užsiimti kapų priežiūra neturintys žmonės.
Yra ir tokių, kurie tiesiog nemėgsta tokių darbų.
„Statistiškai dažniausiai tai – 25-54 metų moterys, – aiškino R.Matulienė. – Yra ir auganti klientų grupė, kuriems reikia laiko pakeisti įsisenėjusius įsitikinimus, kad kapų priežiūra yra tiesiogiai atliekama artimųjų pareiga.
Tokie klientai pradžioje pasitikrina perleisdami tolimesnių artimųjų kapų priežiūrą, vėliau perleidžia ir daugiau darbų. Spėju, tam turi įtakos supratimas ar susitaikymas, jog svarbiausia pareiga – tvarkinga išėjusiųjų vieta.“
Didžiuma klientų patys prižiūri tėvų kapus, jei gyvena tame pačiame mieste, kitų giminaičių kapavietes patiki specialistams.
Tačiau, jei gyvena kitame mieste ar net šalyje, prašo pasirūpinti ir tėvų amžinojo poilsio vieta.
Kapinėms aplankyti prireikia ir 1 tūkst. km
„Eram service“ atlikta nedidelė apklausa parodė, kad per Vėlines septyniems iš 10 gyventojų tenka lankyti kapus skirtinguose miestuose.
Daugeliui esą tenka aplankyti kapines bent dviejuose miestuose ir įveikti vidutiniškai iki 200 km atstumą.
Anot R.Matulienės, didžioji dalis šalies gyventojų stengiasi kapavietes aptvarkyti bent du kartus per metus – per Vėlines ir pavasarį.
Dažniausiai žmonės stengiasi kapavietes prižiūrėti patys, tuo pačiu prisiminti artimuosius, nors kai kurie dalijasi priežiūra su giminaičiais.
Kaip parodė apklausa, tik trečdaliui gyventojų kapavietes tenka prižiūrėti viename mieste.
Likusieji per laisvas dienas turi apkeliauti po du ar tris miestus, kiek rečiau – 4-5 miestus.
Vidutiniškai tam tenka įveikti iki 200 km nuotolį, tačiau yra gyventojų, kurie per Vėlines keliauja 300-400 km, retai – ir 1 000 kilometrų.
Prieš Vėlines, mirties metines ar mirusiojo gimimo dieną suaktyvėja vienkartinių paslaugų užsakymai, bet esą daugėja ir užsakančiųjų nuolatinę priežiūrą.
Populiarėja tokia paslauga, kaip spygliuočių vainikas su uždegta žvakele prieš Kalėdas.
Tiesa, dauguma teikiamų paslaugų – standartinės, nebent galima užsisakyti papildomų žvakių, skintų ar sodinamų gėlių.
Žmonės gali ir pasirinkti jų spalvą.
