Sviatoslavas Rerichas (1904-1993) didesnę savo gyvenimo dalį gyveno ir kūrė Indijoje. Įvairiausius šios šalies siužetus dažniausiai ir regime spalvomis žaižaruojančiose dailininko drobėse, kur atsiveria psichologiškai išraiškingi bei etnografiškai detalūs paprastų žmonių ir iškilių asmenybių portretai, buitiniai siužetai, peizažai su filosofiniu turiniu.
Sviatoslavo Rericho Indija – draugiška ir miela, šilta ir turtinga spalvomis, giliamintė ir paslaptinga, traukianti ir niekada neįminta iki galo...
Indijoje Sviatoslavo Rericho kūryba buvo vertinama kaip vakarietiška ir atspindinti krikščionišką pasaulėžiūrą, o vakaruose joje buvo įžvelgiama didelė Rytų įtaka. Šio menininko kūryboje galime atrasti įvairių šalių ir kultūrų, įvairių stilių pėdsakus, nes jis mokėsi Anglijoje ir JAV, dirbo Prancūzijoje ir Italijoje, daug keliavo bei savarankiškai studijavo senųjų dailės meistrų kūrybą Europos ir Amerikos muziejuose, domėjosi senosiomis Rytų civilizacijomis.
Menininkas pripažįsta, kad jo gyvenimo ir kūrybos mokytoju buvo jo tėvas Nikolajus Rerichas, žymus XX a. dailininkas, filosofas ir visuomenės veikėjas. Nors jų abiejų kūryba persmelkta tomis pačiomis humanizmo idėjomis, kiekvienas jų žengė savo keliu, išlikdami visiškai savarankiškais ir nepakartojamais kūrėjais.
Iš pirmo žvilgsnio kai kurie Sviatoslavo Rericho darbai primena Nikolajaus Rericho kūrybinę stilistiką bei filosofinį jų turinį, tačiau ar kas nors ir kada nors juos supainiojo? Visa tai byloja apie stiprią kūrybinę Sviatoslavo Rericho jėgą bei ypatingą jo meninę įtaigą.
Apie savo kūrybą Sviatoslavas Rerichas ne kartą yra sakęs: „Kodėl aš eškau grožio, o ne to, kas negražu ar negatyvu? Visa tai, ką jūs pavaizduojate paveiksle, išlieka ateityje bei daro poveikį kitiems. Gyvenime mes galime nusisukti nuo to, kas negražu, tačiau, kai tai užfiksuojama meistriškai, mes nebegalime nuo to pabėgti.”
Parodą bus galima aplankyti visą lapkričio mėnesį.
