„Darbo grupės yra sudaromos tam, kad būtų išsakytos įvairios pozicijos, neįmanoma atsižvelgti tik į vienos pusės pozicijas. Sakykime, profsąjungos sako, kad nereikia mokytojų periodinės atestacijos, dalis dalykininkų asociacijų sako, kad periodinė atestacija yra būtina bent jau ekspertams metodininkams. Niekada taip nebuvo ir nebus, kad be išlygų yra priimami visi kažkieno pasiūlymai. Tai yra natūralu, tai yra gyvenimiška. Švietimas nėra vien profsąjungų interesas, tai yra visos visuomenės interesas“, – BNS ketvirtadienio vakarą dėstė V.Bacys.
„Mes ir toliau laikomės nuosekliai pozicijos, kad kviečiame profsąjungas į darbo grupę konkrečiai apsvarstyti konkrečius pasiūlymus. (...) Nemaža dalis pasiūlymų yra priimama, bet dalis pasiūlymų nėra visoms pusėms priimtini. Nes ministerija kalbasi ne tik su profsąjungomis, ministerija kalbasi ir su mokyklų vadovų asociacijomis, ir su dalykininkų asociacijomis, ir su tėvų forumu, ir panašiai“, – aiškino jis.
Ketvirtadienį Vilniuje vykusiame LŠPS suvažiavime pritarta, kad vasario 21 dieną dalyje šalies švietimo įstaigų vyktų įspėjamasis dviejų valandų streikas.
„Skelbdami streiką mes dar kartą siūlome ministerijai pradėti lygiateises derybas – nežaisti darbo grupėmis, o sėsti prie lygiateisių derybų stalo. Tikimės girdėdami ministro patikinimus, jog jis nori kalbėtis. Tikimės, kad įspėjamojo streiko užteks ir nereikės skelbti neterminuoto“, – žurnalistams sakė LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
LŠPS reikalauja keisti mokyklų finansavimo sistemą, atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, koreguoti darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas darbo krūvis.
Pasak V.Bacio, reikalavimus dėstantys švietimiečiai kartais nesiūlo išeičių.
„Pasakyti, kad netinka krepšelio metodika, reiškia pasakyti, kad ji netinka, bet nepasakyti, kaip ją galima būtų keisti. Manau, kad yra neatsakinga nepasiūlius modelio atšaukinėti kažkokias metodikas. Dėl 18 kontaktinių valandų noriu dar kartą pabrėžti, kad ir dabar yra galimybė darbo sutartyje numatyti šituos dalykus ir mes esame paruošę aplinkraštį, kurį pateiksime visiems mokytojams ir mokyklų vadovams. Yra paruošta jau dabar medžiaga ir išsiuntę esame profsąjungoms ir Darbo inspekcijai. Dėl kvalifikacijos koncepcijos – tai yra tik koncepcija, tai yra tik projektas (...), esame sutarę, kad iki kovo 1 dienos mes laukiame jai pasiūlymų“, – teigė viceministras.
Tikslus po poros savaičių streikuosiančių įstaigų skaičius paaiškės šiek tiek vėliau. Be LŠPS atstovų streikui esą pritaria ir Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono susivienijimas.
LŠPS teigia surinkusi per 15 tūkst. įspėjamajam streikui pritariančių mokytojų parašų, o Švietimo ir mokslo ministeriją kaltina arogancija ir ignoruojant jų reikalavimus.
Anot profsąjungos, jų reikalavimams keisti švietimo finansavimo tvarką pritaria maždaug keturi iš dešimties šalies pedagogų, kurių iš viso skaičiuojama 37 tūkstančiai.
„Mes manome, kad daugiau kaip pusė Lietuvos švietimo įstaigų prisidės prie šito streiko“, – teigė A.Jurgelevičius.
Pedagogų parašus surinkusi profsąjunga sausio 18-ąją Vyriausybei bei ŠMM įteikė reikalavimus keisti mokyklų finansavimo sistemą, atidėti planuojamą pedagogų atestaciją, koreguoti darbo apmokėjimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas darbo krūvis.
Po to LŠPS inicijavo kolektyvinį darbo ginčą ir pareikalavo sudaryti taikinimo komisiją. ŠMM savo ruožtu pakvietė LŠPS deleguoti savo atstovus į darbo grupę. Minsiterija aiškina nesanti kolektyvinio ginčo šalis ir pabrėžia negalinti vykdyti darbdavių ar jų atstovų įsipareigojimų, numatytų Darbo kodekse.
„Jeigu mes atidžiai skaitytume teisės aktus, tai taikymo komisija yra sudaroma su darbdaviu. Ministerija nėra darbdavys. Todėl mes ir sakome, kad mes negalime to vadinti taikymo komisija. Tai reikia vadinti darbo grupe“, – BNS ketvirtadienį sakė V.Bacys.
