Pasak švietimo ir mokslo ministrės, stojančiųjų skaičius į aukštąsias mokyklas drastiškai nesikeičia.
Stojančiųjų susidomėjimas studijuoti tikrai nemažėja.
„Stojančiųjų susidomėjimas studijuoti tikrai nemažėja. Labai panašus procentas abiturientų, kaip ir praeitais metais, studijas renkasi Lietuvoje. Tai yra apie 68 proc.“, – sakė J.Petrauskienė.
„Abiturientai renkasi geriausias Lietuvos aukštąsias mokyklas, perspektyviausias studijų programas. Tarp populiariausių pasirinkimų yra medicinos mokslai Vilniaus universitete ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
Taip pat sulaukiama pasiūlymų iš darbdavių didinti finansavimą tiksliųjų, inžinerinių mokslų sritims.
Tai nauja tendencija. Prieš tvirtinant studijų vietas buvo daug pasiūlymų iš darbdavių didinti priėmimą į informacinių mokslų, inžinerines, aviacines mokslų sritis.
Kadangi tokia tendencija vyksta jau keletą metų darbo rinkoje, dėl to daugėja stojančiųjų į šias studijų programas“, – sakė ji.
Anot ministrės, socialiniai mokslai išlieka populiarūs tarp stojančiųjų, bet apskritai skaičiai šiek tiek mažėja. Tai atitinka realią situaciją darbo rinkoje:„Analizuodami darbo rinkos situaciją matėme, kad socialinių mokslų absolventai sunkiausiai įsilieja į darbo rinką. Todėl tai, kad tokių pasirinkimų mažėja, irgi atspindi darbo rinkos realybę“.
Humanitariniai mokslai reikalingi, nors jų populiariumas šiek tiek mažėja
Kita tendencija – studentai šiais metais rečiau renkasi humanitarinių mokslų programas, nors jos valstybei tebėra reikalingos.
„Tai lenkų, prancūzų kalbų sritys“, – sakė ji.
Pasak ministrės, kitais metais numatomas didesnis dėmesys mažiau populiarioms studijų programoms, kurios valstybei yra reikalingos.
„Tai nėra naujovė, tai buvo galima matyti daug metų. Tačiau būtent regioninių mokslų stiprinimas regionuose yra šios Vyriausybės prioritetas“, – pažymėjo J.Petrauskienė.
Ji sakė tikinti, kad pradėta aukštojo mokslo reforma sustiprins aukštąsias mokyklas, mokslo kokybę ir apskritai pasitikėjimą aukštuoju mokslu.
Konkursinio balo pokytis
Šiemet priėmime buvo dvi naujovės. Buvo įvesti aukštesni slenkstiniai konkursiniai balai: 3 į universitetus, 1,6 į kolegijas.
„Vertinant, kokia situacija buvo praėjusiais metais, pernai konkursinio balo sąlygų neatitiko 5 proc. stojančiųjų, šįmet 9 proc. Taigi, drastiško pokyčio nėra“, – pažymėjo J.Petrauskienė.
Kitas aspektas – taikomas rentabilumas studijų programoms: „Jis visada buvo taikomas, tačiau dabar jis nustatomas švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Tai apibrėžiama 15 socialinių ir humanitarinių studijų programų, 10 tiksliųjų mokslų ir ne mažiau kaip 4 menų programose.“
Ministrė sakė, kad dar prieš pradedant aukštojo mokslo reformą ministerija susidūrė su didžiule studijų programų pasiūla. Dėl to atsiranda netikslingas resursų panaudojimas ir studijų programų dubliavimas: „Todėl skatiname telkti ir stiprinti studijų programas, nes kas dešimta programa surenka po 3–4 stojančiuosius. Tai rodo neefektyvų finansų panaudojimą ir neskatina mokslo kokybės.“
Ji sakė, kad kitąmet keisis finansavimo į aukštąsias mokyklas sistema, orientuojant auštąsias mokyklas ne į priimamų studentų skaičių, bet į mokslo kokybę.
Aukštosios mokyklos pradėjo bendradarbiauti
Ministrė paminėjo ir kitą naujovę – pereinama prie akreditacijos studijų krypčių lygmenyje. Tai padėtų nustatyti, kuriose kryptyse aukštosios mokyklos yra stipriausios, tada stojančiajam būtų lengviau pasirinkti.
„Mes prašėme aukštųjų mokyklų stambinti studijų programas ir džiaugiamės, kad kai kurios aukštosios mokyklos tuos namų darbus atliko ir šiandien jas stambino arba net atsisakė. Tą padarė Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mykolo Romerio universitetas ir pan. – sakė ji. – Tačiau kai kurias programas uždarė patys studentai, jų nesirinkdami. Antrajame etape priėmimas į jas nebus vykdomas, tačiau studentams siūlomas panašus variantas toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje.“
Sustabdytas priėmimas į 64 studijų programas. 46 – universitetuose, 18 – kolegijose. Daugiausia neteko Klaipėdos universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Šiaulių universitetas.
„Tačiau yra ir gerų tendencijų, nes vykdant priėmimą aukštosios mokyklos pradėjo tartis. Viena aukštoji mokykla nukreipia stojantįjį į kitos aukštosios mokyklos labai panašią studijų programą. Tai pirmas toks bendradarbiavimo pavyzdys, ir tai atitinka studento interesus“, – kalbėjo J.Petrauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad keletas aukštųjų mokyklų imasi keistos praktikos.
„Studentai kviečiami tapti paskaitų klausytojais, o tada siūloma tapti studentais. Taip negali būti“, – sakė ji.
P.Žiliukas: prioritetas – kad liktų ne daugiau nei 600 studijų programų
Šiemet į LAMA BPO registravosi 800 mažiau abiturientų nei praeitais metais. Tai, anot LAMA BPO prezidento Prano Žiliuko, menkas sumažėjimas.
„Jeigu 24 tūkst. abiturientų gavo brandos atestatus, tai per 16 tūkst. bando stoti į aukštąsias, 4 tūkst. – į profesines ir likę – neapsisprendusieji arba išvykę į užsienį“, – teigė jis.
Anot P.Žiliuko, šansai gauti valstybės finansavimą yra dideli.
Valstybės finansuojamų vietų yra apie 14 tūkst., jos bus išdalytos. Po pirmojo etapo 90 proc. gaus juos tenkinančius kvietimus ir pasirašys sutartis.
„Valstybės finansuojamų vietų yra apie 14 tūkst., jos bus išdalytos. Po pirmojo etapo 90 proc. gaus juos tenkinančius kvietimus ir pasirašys sutartis“, – sakė LAMA BPO prezidentas.
Statistika džiugi, tačiau kontrastas yra didžiųjų aukštųjų mokyklų ir didžiųjų miestų naudai. Lietuvos edukologijos, Mykolo Romerio universitetas sulaukia mažiau stojančiųjų. Iš 14 universitetų 8 sulaukia ne mažesnio nei pernai dėmesio, 3–4 – didesnio, sudėtinga situacija bus 3 universitetuose“, – teigė jis.
Jis sakė, kad prioritetas yra toks, kad studentai kitais metais būtų pakviesti į ne daugiau kaip 600 programų.
„Neturėtų būti dubliavimo. Nereikia atsisakyti panašių sričių, bet tų pačių ateityje negali būti“, – pažymėjo jis.
„Vykdyti studijas be pedagogų pasirengimo sistemos negalima. Klaipėdos universitetas, nepaisant to, kad yra svarbus jūrinių technologijų, jūrinių inžinerijų srityje, tačiau jas rinkosi tik po 1–2 studentus. Čia pavyzdys, kad ne visi namų darbai buvo padaryti“, – pridūrė švietimo ir mokslo ministrė.
Anot ministrės, šiemet minėtuose universitetuose neįvyko studentų skaičiaus pokytis.
„Mes turime investuoti, kad tie specialistai būtų rengiami. Investuojame į studijų programų atnaujinimą, siekiame, kad būtų investuota į pedagogų, inžinierių rengimą, mokslinius tyrimus, kompetencijų tobulinimą“, – kalbėjo ji.
Pasak ministrės, prieš pateikiant prašymus ministerija jau buvo sumažinusi finansavimą Lietuvos edukologijos universiteto studijų programoms.
Šiais metais valstybės finansavimas mokytojams dalykininkams nėra numatytas.
„Šiais metais valstybės finansavimas mokytojams dalykininkams nėra numatytas. Be jokios abejonės, jis sugrįš. Pedagogai bus rengiami trijuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, nedubliuojant studijų tame pačiame mieste. Kitais metais bus skiriamas finansavimas ir lygiagrečiuoju, ir nuosekliuoju būdu. Lygiagretusis būdas reiškia, kad jie bus rengiami taip, kaip Lietuvos edukologiniame universitete, o nuoseklusis – taip, kaip Vilniaus universitete, kai studijuojama tam tikra sritis ir po to įgyjama pedagogo kvalifikacija“, – kalbėjo ji.
BNS duomenimis, tarp baigusiųjų pildyti prašymus yra per 16 tūkst. šių metų abiturientų, kiti mokyklas baigė anksčiau.
Pagrindinio priėmimo stojimo prašymus reikėjo pateikti iki trečiadienio vakaro, pirmojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami pirmadienį.
Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas šiemet dalyvauja 19 universitetų ir 21 kolegija.
