„Natūralu, kad didieji universitetai, kurie veikia visose studijų ir mokslo kryptyse, gali koncentruotis Vilniuje ir Kaune“, – pirmadienio vakarą po pertvarkos planą rengiančios darbo grupės posėdžio BNS sakė ministrė.
Darbo grupė, kuri rengia minėtą planą, jau anksčiau yra sutarusi, kad Lietuvoje galėtų likti trijų tipų universitetinės aukštosios mokyklos: klasikinis plačios aprėpties universitetas, technologijos universitetas ir specializuota akademija. Pastarieji du tipai gali būti plačios aprėpties universiteto dalimi, skelbė ministerija.
J.Petrauskienė pirmadienį aiškino, kad sprendžiant, kokios institucijos turi likti Klaipėdoje ir Šiauliuose, be kita ko, bus tariamasi su miestų bendruomenėmis.
„Akivaizdu, kad Klaipėdoje yra potencialas jūrinių tyrimų ir technologijų srityje, taip pat sveikatos srityje. Taip pat analizuojame Klaipėdos poreikius, kaip vystysis Klaipėdos miestas, kokia yra Klaipėdos strategija ir kaip galėtų toliau būti plėtojamas universitetinis mokslas, kolegijinis mokslas ir profesinis mokslas, siekiant užtikrinti pirmiausia mokslo ir studijų kokybę ir atsižvelgti į regiono poreikius. Akivaizdu, kad užtikrintume visų sričių plačią kokybę šiandien Klaipėdoje potencialo nėra“, – sakė ministrė.
Paklausta, ar Šiauliuose gali likti savarankiška aukštoji mokykla, J.Petrauskeinė sakė, jog tai – sudėtingas klausimas, bet visi variantai dar galimi.
„Tai yra sudėtingas klausimas. Yra sričių, kur Šiaulių universitetas turi potencialo ir vykdo unikalias studijas, tai yra reikalinga ir svarbu, aš kalbu apie specialiosios pedagogikos studijas, apie ikimokyklinį ugdymą, ir kaip užtikrinti šių specialistų kokybišką rengimą, apie tai ir diskutuoja grupė. Kokia institucija galėtų tai padaryti: ar tai gali būti savarankiškas universitetas, ar tai gali būti bendradarbiavimas su kitais universitetais, manau, visi variantai yra galimi. Bet labai svarbu dar susitikti su Šiaulių bendruomene ir išgirsti jų argumentus“, – dėstė J.Petrauskienė.
Darbo grupė yra nutarusi, kad Vilniaus universitetų filialai Kaune ir Kauno universitetų filialai Vilniuje nėra tikslingi, tačiau didžiųjų universitetų filialai galėtų veikti mažesniuose miestuose, jei juose būtų pakankamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis.
LEU ir VDU jungtuvės dar neturėtų vykti
Anot J.Petrauskienės, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) jungtuvės šiuo metu neturėtų vykti – jos teigimu, reikėtų palaukti, kol išvadas pateiks dėl šalies mokslo ir studijų institucijų tinklo diskutuojanti premjero sudaryta darbo grupė.
Nepaisant to, VDU ir LEU universitetų jungimosi klausimas svarstomas parlamente – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitetas numato spręsti, ar teikti Seimui nutarimą „Dėl pritarimo Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto reorganizavimo sujungimo būdu“.
„Manyčiau, kad šiame etape tikrai derėtų susilaikyti nuo konkretaus vertinimo, nes yra svarbu, kokia yra užtikrinama kokybė, ar ta jungtis kuria papildomą kokybę ir kaip tą papildomą kokybę kuria. Šiandien yra pateiktas VDU ir LEU jungimosi projektas, kuris apima klasikinio universiteto kūrimą tarp dviejų miestų, mes tokį siūlymą nagrinėjame. Aš nemanau, kad reikėtų priimti vieną sprendimą anksčiau negu visus kitus“, – pirmadienį BNS sakė J.Petrauskienė.
Pasiūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupei pavesta parengti iki balandžio pabaigos. Galutinai dėl universitetų pertvarkos spręs Seimas.
Sausį premjeras Saulius Skvernelis, su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene pristatęs planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką, sakė, kad Lietuvoje galėtų likti iki penkių universitetų, nors pabrėžė, kad tai nėra galutinis skaičius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų bei kelios dešimtys kolegijų.
