Anot švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė, finansinės investicijos į modernią infrastruktūrą ir mokslinę įrangą slėniuose turi duoti konkrečių rezultatš ir skatinti realų mokslo bei verslo bendradarbiavimą.
Slėnių projektų vykdytojai šiuo metu rengia verslo planus ateičiai. Planuojama, kad aktyviai išnaudojant verslo ir mokslo bendradarbiavimo galimybes didės privačios investicijos į slėnius palaipsniui mažėjant valstybiniam finansavimui. Visi slėnių mokslo centrai ir laboratorijos veiks atviros prieigos principu, kurio tikslas – efektyviai išnaudoti naujai įsigytų moderniausių mokslinių technologijų teikiamas galimybes.
„Siekdami paskatinti glaudų mokslo ir verslo bendradarbiavimą slėniuose planuojame keisti Mokslo ir studijų įstatymą, jame numatydami aukštųjų mokyklų motyvavimo dalyvauti bendrose su verslu veiklose mechanizmą. Prie šio tikslo taip pat prisidės ir nauja mokslo finansavimo tvarka, kuri numatys papildomą finansavimą mokslo ir studijų institucijoms už naujas pagal ūkio užsakymus pateiktas paraiškas“, – sakė švietimo ir mokslo viceministrė.
S.Kauzonienė teigimu, slėniai turi tapti centrais, kuriuose bus įgyvendinamas tarptautinis mokslo ir verslo bendradarbiavimas, verslas čia turėtų gauti atvirą prieigą prie naujausių mokslo laimėjimų. Mokslininkams tai bus puiki vieta, kur galima vykdyti mokslinius tyrimus, studentams – studijuoti, verslininkams – pasisemti idėjų, o išvykusiam gabiam jaunimui – grįžti.
Lietuvoje kuriant penkis integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus siekiama sutelkti ir efektyviai valdyti valstybės išteklius, kurti konkurencingą, naujausiomis technologijomis ir kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais grindžiamą žinių ekonomiką.
Bendra Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamų penkiems mokslo ir verslo slėniams skiriamų lėšų suma viršija vieną milijardą litų. Tai pirmoji tokio masto investicija į Lietuvos mokslą.
