Stojimo reikalavimai vienodinami siekiant pašalinti egzistuojančias priėmimo sąlygų disproporcijas, kai stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas taikomi skirtingi minimalūs priėmimo reikalavimai: šiuo metu stojantieji į valstybės finansuojamas vietas turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus, taip pat turi praeiti metinių pažymių vidurkio bei minimalaus stojamojo balo kartelę, o besirenkantiems mokamas studijas pakanka būti išlaikius tik vieną valstybinį brandos egzaminą.
„Reikalavimų suvienodinimas stojantiesiems nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio – būtina studijų kokybės ir aukštojo mokslo konkurencingumo sąlyga. Diskriminacinių nuostatų panaikinimas didina aukštojo mokslo prieinamumą ir sistemą daro teisingesne.
Tokią rekomendaciją teikė tiek EBPO, tiek Valstybės kontrolė, tiek Europos Komisija, šis punktas yra numatytas ir Seimo parlamentinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030, kuris buvo pasirašytas rugsėjo 1 d. Tad tikimės, kad rudens sesijoje Seimas pritars šiam siūlymui“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Siūloma, kad nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo. Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turėtų būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turėtų būti pasiekę minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkę bent 16 balų iš 100).
Seimui pritarus įstatymų pataisoms, naujieji minimalūs reikalavimai galiotų 2024 m. ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems nebūtų privalomas matematikos egzaminas. Ankstesnių metų abiturientams būtų taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai. Nauji minimalūs reikalavimai taip pat nebūtų taikomi asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje.
Seimui pateiktomis įstatymo pataisomis taip pat siūloma skatinti studijų kokybės stiprinimą, aukštosioms mokykloms numatant finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Iki 20 proc. valstybės finansavimo studijoms aukštosioms mokykloms galėtų būti skiriama už studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą, absolventų karjerą, paramos studijoms pritraukimą ir kitus studijų kokybės parametrus.
Seimui taip pat pateiktas siūlymas įgyvendinti strategines mokslo ir studijų sistemos pažangos priemones, pasitelkiant sutartis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis dėl konkrečių tikslų įgyvendinimo: pvz., konsoliduojant mokslo ir studijų institucijų tinklą ar plėtojant infrastruktūrą. Sutartimis būtų nustatyti konkretūs siekiami tikslai, rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas finansavimas.
Siekiant tikslingai planuoti priėmimą į pedagogines studijas, taip pat numatoma galimybė planuoti valstybės finansuojamas studijų vietas ir pagal atskirų mokomųjų dalykų specializacijas, o ne tik pagal studijų programas, kaip yra dabar. Tai leistų valstybės finansavimą tikslingai skirti konkrečių dalykų pedagogų rengimui, kurių poreikis didelis.
