Siūlymus pristatys švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ir viceministras Ramūnas Skaudžius.
„Visa bendruomenė galės diskutuoti, teikti savo alternatyvas, organizuosime ir mes diskusijas“, – sausio pabaigoje sakė ministras G. Jakštas.
Anot jo, bus siūlomi sprendimai, kurie leistų pasiekti, kad mokinių rezultatai, nepriklausomai nuo to, kokia jų gimtoji kalba, nesiskirtų.
Pasak G. Jakšto, duomenų analizė rodo, kad mokykloms, kuriose ugdymas vyksta tautinių mažumų mokomąją kalba, skiriama daugiau lėšų nei lietuviškoms, tačiau tai nepadeda sudaryti lygiaverčių sąlygų, o pabaigę tautines mokyklas mažiau studentų renkasi studijas aukštosiose mokyklose, yra mažiau dirbančių kvalifikuotą darbą.
Sausio pradžioje ministras užsiminė apie svarstymus laipsniškai atsisakyti mokymo rusiškai šalies mokyklose. Tačiau jis pabrėžė, jog mokyklos rusų mokomąja kalba nebūtų uždaromos, o būtų siekiama daugiau dalykų mokyti lietuviškai.
Daugiausiai tautinių mažumų mokyklų yra pietryčių Lietuvoje.
Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokosi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Visagine, Klaipėdoje
