Ministras teigė, jog pradėjus reformą augo studijų kokybė, prieinamumas, taip pat skirtas didesnis finansavimas aukštajam mokslui. „Reformos starte norime konstatuoti, kad reforma tik prasidėjusi ir lūkestis, kad tokioje sudėtingoje srityje kaip aukštasis mokslas kokybė atsiras vien nuo pasakymo, kad reforma prasideda, būtų naivu tikėtis. Orientacija į didesnę kokybę ir užtikrintas didesnis studijų prieinamumas – yra pagrindiniai mūsų pasiekti, reformos pradžioje aiškiai matomi akcentai“, – žurnalistams teigė G.Steponavičius.
Tuo pačiu ministras pripažino, kad vykdant reformą ne viskas buvo idealu, neišvengta klaidų, tačiau jos taisomos. „Trūkumai, kurie yra daugiau organizacinio, bet ne turininio, pobūdžio, buvo šalinami ruošiantis vykdyti šių metų priėmimą“, – teigė G.Steponavičius.
Nauda – valstybei
Ministras akcentavo, jog didžiausias reformos pranašumas tas, kad didesnės investicijos buvo nukreiptos į tas sritis, kurios svarbios valstybei, kur trūksta specialistų, pavyzdžiui, tikslieji, technologijų mokslai. „Tai tos sritys, kurios žiūrint į ilgalaikę perspektyvą gali laiduoti studijuosiantiems sėkmę ir valstybei duoti pridėtinę vertę“, – sakė jis.
Laimingais kritinės masės žmonių aukštajame moksle mes nepadarėme ir tokio tikslo mes nekėlėme, – sakė G.Steponavičius.Tuo tarpu valstybės finansuojamų vietų skaičius teisės, vadybos srityse bus mažinamas. Kitas pavyzdys – pedagogų ruošimas. Anot ministro, nuo šių mokslo metų finansuojamų vietų pedagoginių studijų srityse bus ne keli tūkstančiai, o apie 800, kadangi toks yra valstybės poreikis, apskaičiuotas atsižvelgiant į mažėjantį moksleivių skaičių bei į pensiją išeinančius pedagogus. Be to, į pedagogijos studijas pretenduojantys abiturientai laikys ir motyvacinį testą. Ministro teigimu, tai daroma siekiant atrinkti tuos jaunuolius, kurie iš tiesų pasiryžę dirbti šioje srityje, o ne tik gauti diplomą.
Viceministrė Nerija Putinaitė teigė, jog visų sričių reikalingų „specialistų žemėlapis“ bus sudarytas artimiausiu metu. N.Putinaitė užsiminė, jog nuo rugsėjo startuos bendras Švietimo ir mokslo ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektas, kuriuo numatoma kelti kvalifikaciją bedarbių, turinčių aukštojo mokslo diplomą. T. y. diplomus turintys bedarbiai galės grįžti į aukštąsias mokyklas.
G.Steponavičius pridūrė, jog šiais metais bendrasis priėmimas į universitetus ir kolegijas vyks vienu metu. Kitąmet į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose planuojama priimti 19 tūkst. pirmakursių.
Mažesnės palūkanų normos
Ateinančiais mokslo metais studijas pradėsiantiems abiturientams ministerija žada geresnes paskolų sąlygas. G.Steponavičius aiškino, jog pernai su problemomis susidurta dėl nepalankios situacijos finansų rinkoje.
Anot ministro, šiais metais paskolas studijoms litais pasiėmusiems studentams palūkanos neviršys 5 proc., o eurais – 3,75 proc. Paskolų atidavimo terminas galės būti pratęsiamas. Be to, anksčiau paskolas pasiėmusių studentų sutartys taip pat turėtų būti peržiūrimos, taigi jiems palūkanos taip pat turėtų mažėti.
