„Kiekviena Rugsėjo 1-oji yra naujas startas mūsų vaikams, naujos galimybės vaikams“, – sakė ministrė.
Vis dėlto ji nevengė kalbėti ir apie problemas, neneigdama, kad jų yra. Viena – mokytojų trūkumas mokyklose.
Kaip liepos pabaigoje rašė 15min, sunku tiksliai pasakyti, kiek mokytojų trūksta Lietuvos mokyklose. Žurnalo „Reitingai“ analizė rodė, kad šie skaičiai gali siekti kelis tūkstančius. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtino, jog realybė kiek geresnė.
Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale prieš naujuosius mokslo metus buvo apie 800 laisvų darbo vietų mokytojams. Daugiausia ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų (227) ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų (98). Mokytojų trūkumą labiausiai išgyvena šalies didmiesčiai, ypač Vilnius ir Klaipėda.
-
Dėl mokytojų trūkumo – aliarmas, tačiau statistika kol kas šlubuoja
-
Ministerija: naujiems mokytojams pritraukti savivaldybės gali naudoti valstybės paramą
-
Mokyklos matematikos mokytojų jau ieško su žiburiu, bet studijuoti šią specialybę renkasi tik vienetai
-
Užimtumo tarnyba: mokytojų situacija prieš rugsėjį – ir deficitas, ir perteklius
-
G.Nausėda rengia pikniką mokytojams, J.Šiugždinienė pristatys pasiruošimą Rugsėjo 1-ajai
Problema dėl mokytojų yra
Paklausta apie mokytojų trūkumą Lietuvos mokyklose, ministrė akcentavo, kad tai kiekvienų metų procesas: „Žinoma, problema yra. Ir yra tam tikrose srityse. Esame jau tikrai priėmę visus, manau, galimus sprendimus, kad kuo daugiau mokytojų ateitų į mokyklas. Mokyklos sprendžia tuos klausimus. Tikiu, kad mokyklos pradėjo rugsėjo 1-ą pilnais kolektyvais.“
Vilniaus meras Remigijus Šimašius, kalbėdamas apie šią problemą Vilniaus mieste, pirmiausia pasidžiaugė, kad naujoje Pilaitės gimnazijoje mokytojų kolektyvas buvo suformuotas jau birželį, tačiau, kaip juokavo, čia turbūt naujos mokyklos efektas.
„Tikrai jautėme vasaros pradžioje, kad iššūkis labai didelis. Džiaugiuosi, kad dabar, jeigu ir yra įtampų, jos išspręstos. Tikrai labai kviečiu jaunus, kūrybingus žmones rinktis pedagogo profesiją – mokytojų tikrai reikės“, – kalbėjo meras.
Galiu tik patvirtinti ir pasidžiaugti, kad nė vienam mokiniui mokytojo nepritrūks, viskas yra sustyguota.
Tikslaus skaičiaus, kiek mokytojų trūksta, jis sakė įvardinti negalįs – esą pagal neužpildytų etatų skaičių tai yra dešimtys, nes kai kur mokytojai nori padirbėti pusantro etato, nes tai lemia didesnį darbo užmokestį.
Naujiems mokės 300 eurų priedus
„Galiu tik patvirtinti ir pasidžiaugti, kad nė vienam mokiniui mokytojo nepritrūks, viskas yra sustyguota. Bet mokytojų naujų reikia, nes yra įvairi dinamika. Kartais direktorius įkalbinėja galbūt jau pensinio amžiaus mokytoją, kad dar metus padirbtų, nes būtinai būtinai reikia.
Labai norėtųsi, kad būtų atsinaujinimas, atsijauninimas, tai, manau, tas 300 eurų priedas tikrai paskatins ką nors. Galbūt persikelti į Vilnių, nes čia kažkiek brangiau, persikėlimo išlaidos.
Tai rimta paskata, matome, kad tai domina mokytojus, – kalbėjo R.Šimašius, tvirtindamas, kad tam pinigų bus tiek, kiek atsiras tokių mokytojų. – Norisi konkurencijos tarp mokytojų. Reikia ne šiaip mokyklų, o pačių geriausių mokytojų ir mokyklų.“
Sostinės taryba yra priėmusi sprendimą skatinti naujai į mokyklas ateinančius mokytojus – jiems bus skiriama savotiška 300 eurų stipendija kas mėnesį vienerius mokslo metus (arba 3 tūkst. eurų vienkartinė), jeigu jie pastaraisiais metais to darbo nedirbo arba dirbo ne Vilniaus miesto savivaldybėje.
Neliks jungtinių, labai mažų klasių
Švietimo ministrė kaip jau išspręstą problemą paminėjo ir tai, kad nuo šių mokslo metų mokyklose nelieka jungtinių klasių: „Tai turbūt yra istorinis ir labai svarbus žingsnis, nes sunku patikėti, kad dar iki šiol Lietuvoje mūsų mokiniai mokėsi jungtinėse klasėse. Taip pat priimti sprendimai dėl labai mažų klasių tam, kad mokiniai turėtų visas galimybes mokytis, siekti karjeros ir turėti visus įmanomus pasirinkimus.
Kitas svarbus dalykas – vienas iš pagrindinių tikslų yra padėti mokytis, suteikti daugiau grįžtamojo ryšio, padėti mokiniui, mokytojui ir tėvams. Čia yra daug veiksmų, kuriuos esame numatę, kad ta situacija keistųsi.“
Paklausta, kiek naujų mokyklų šiemet atidaryta Lietuvoje, J.Šiugždinienė teigė, kad tikrai nedaug. Kelios tebestatomos, todėl Pilaitės gimnazija yra išties įvykis. Nors ji ir neneigė, kad ne visur tų naujų mokyklų reikia, kai kur jų mažėja, nes mažėja mokinių.
R.Šimašius prisiminė, kad dar prieš 7 metu buvo sprendžiama dėl tualetinio popieriaus mokyklose trūkumo ir bėgančių lubų, šalčio mokyklose, o dabar tenka atidaryti mokyklą, kurią direktorius Mindaugas Briedis, matęs daug Europos mokyklų, vadina geresne, nei buvo svajota.
„Man norisi, kad tai būtų ne tik mokyklai ir Pilaitės bendruomenei šventė, bet ir naujas standartas, mokyklų lygio pakėlimas visoje Lietuvoje. Mane labiausiai įkvepia, kad tai yra mokykla, kurioje nėra koridorių, visos erdvės susieina į vieną.
Ji skirta bendradarbiauti ir tai pasiekta labai racionaliai, greitai, ne už kokius nors kosminius pinigus, o už labai adekvačią kainą“, – sakė meras, teigdamas, kad pati mokykla kainavo apie 16 mln. eurų, dar atskirai buvo skirta ir aplinkos tvarkymui.
Mane labiausiai įkvepia, kad tai yra mokykla, kurioje nėra koridorių, visos erdvės susieina į vieną.
Ukrainiečių – apie 10 tūkst.
Dar vienas iš iššūkių mokykloms šiais mokslo metais yra ukrainiečiai vaikai, kurioms, kaip teigė ministrė, mokyklos „labai plačiai atvėrė duris“. Skaičiuojama, kad jų yra apie 10 tūkst., tikslus skaičius turėtų paaiškėti rugsėjo vidury.
„Skaičiai turėtų būti didesnis, nes šiuo metu dalis šeimų nėra registravę vaikų mūsų mokyklose. Savivaldybės individualiai kontaktuoja su šeimomis tam, kad galėtų registruoti vaikus mūsų mokyklose“, – kalbėjo ministrė.
J.Šiugždinienė ragino ukrainiečių šeimas registruotis Lietuvos mokyklose, net jeigu vaikai toliau nuotoliniu būdu mokysis Ukrainos mokyklose: „Jie mūsų mokyklose turi visas galimybes gauti neformalų ugdymą, mokytis lietuvių kalbos, bendrauti su mūsų bendruomenėmis.“
Vilniuje, R.Šimašiaus teigimu, yra keturios ukrainiečių mokyklos – iš Charkivo persikėlė privati mokykla, dar viena vietinė privati mokykla, kuriai miestas padėjo su patalpomis ir priemonėmis, atskirai turi pradines klases, progimaziją ir gimnaziją. Dar daugybė ukrainiečių vaikų lanko lietuviškas, lenkiškas ir rusiškas mokyklas.
