Šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys vakar „15min“ patvirtino, jog prezidentė yra pasirašiusi minėtą įstatymą, kurį Seimas priėmė kovo viduryje. Anuomet ragindamas parlamentarus balsuoti už platesnį lietuvių kalbos mokymą, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys kaip vieną argumentų minėjo vasarį Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūros pristatytus tyrimo rezultatus. Tuomet jis tvirtino, jog 42 proc. Lietuvoje apklaustų tautinių mažumų atstovų skundėsi, kad nepakankamai gerai moka lietuviškai ir tai trukdo jiems susirasti darbą.
Kiek procentų?
Tokią nuostatą tuomet ginčijo Lenkų rinkimų akcijai priklausantys parlamentarai, o dabar diskusija išsikėlė ir už Seimo ribų. Vilniuje įkurtas Europos žmogaus teisių fondas (EŽTF) išplatino pranešimą, įrodinėjantį, jog iš tiesų nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas trukdo įsidarbinti ne 42 proc., o tik 3,9 proc. lenkų mažumos atstovų.
EŽTF prėjusią savaitę paprašė Darbo ir socialinių tyrimų instituto, 2008 metais atlikusio lietuvišką ES agentūros tyrimo dalį, patikslinti jo rezultatus.
„Institutas vienareikšmiškai patvirtino, kad agentūros ir politikų tyrimo rezultatų interpretacija nėra tiksli. <...>Pateiktas skaičius (42 proc.) atspindi respondentų nuomonę, o ne jų tiesioginę patirtį dėl pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria tautinių mažumų atstovai, norintys įsidarbinti arba pagerinti savo situaciją darbo rinkoje“, – paskelbė EŽTF. Esą apklausos duomenys iš tiesų rodo, jog tik 3,9 proc. Lietuvoje gyvenančių lenkų savo neįsidarbinimo priežastimi įvardijo nepakankamą lietuvių kalbos mokėjimą.
Teisūs visi
„Nei vienas, nei kitas rodiklis neatspindi realios situacijos, nes 4 proc. yra per mažai, o 40 proc. yra per daug“, – konstatavo B.Gruževskis.Kiek rimtai vertinami ES agentūros tyrimo rezultatai, iš tiesų priklauso nuo vaizduotės ir politinės pozicijos. Abi pusės savaip teisios, mat gyventojams buvo užduoti du skirtingi klausimai. Pirmuoju darbą praradusių žmonių buvo klausiama, kokios priežastys tai lėmė. 3,9 proc. apklaustųjų nurodė, jog sukliudė per menkos lietuvių kalbos žinios. Kitu klausimu nuomonę išsakė visi respondentai. Paklausti, kas jiems labiausiai galėtų trukdyti įsidarbinti, 42 proc. nurodė lietuvių kalbos barjerą. Beje, tai buvo trečias pagal populiarumą atsakymas – po mažų atlyginimų ir profesinės kompetencijos trūkumo.
„Tas klausimas, kur 42 proc. apklaustųjų minėjo lietuvių kalbą, buvo ne tiek tiesioginė problema, kiek baimių įvertinimas. Tai nėra tiesiogiai susiję su žmogaus patirtimi, labiau su jo nuostatomis. Pavyzdžiui, kai žmonių klausiama, kaip jie vertina korupcijos paplitimą, jie jį įvertina labai aukštai. O kai klausiama, kiek kartų jūs patys susidūrėte su korupcija, procentai mažėja du tris kartus. Taip pat ir čia. Ta nuostata rodo, kad žmonės supranta, jog lietuvių kalba yra svarbi. Bet realiai tiktai 3–4 proc. lenkų tautybės asmenų nurodė praradę darbą dėl kalbos nemokėjimo“, – aiškino Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.
Anot sociologo, ir pirmojo rodiklio negalima laikyti tik interpretacijomis: „Tai yra 42 proc. žmonių nuostata, taip jiems atrodo. Tai yra žiniasklaidos, visos aplinkos suformuluota nuostata.“
„Nei vienas, nei kitas rodiklis neatspindi realios situacijos, nes 4 proc. yra per mažai, o 40 proc. yra per daug“, – konstatavo B.Gruževskis.
Argumentų yra ir daugiau
Tuo tarpu Seimo komiteto vadovas V.Stundys akcentavo, jog ES agentūros apklausos duomenys nėra vienintelis argumentas, kodėl reikia plėsti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose. Jis minėjo profesoriaus Gedimino Merkio vadovaujamos nepriklausomų tyrėjų grupės prieš keletą metų atliktą studiją apie švietimo prieinamumą Vilniaus rajone.
„Ten taip pat akcentuota, kad tautinių mažumų atstovams reikia sudaryti geresnes sąlygas mokytis valstybinės kalbos, nes jie susiduria su elementariais sunkumais: abstrakčios leksikos supratimu, terminija, o tai yra svarbūs dalykai studijuojant aukštojoje mokykloje. Minėti 42 proc. tiesiog yra pats šviežiausias, neseniai paskelbtas rodiklis, bet jokiu būdu ne pagrindinis argumentas“, – kalbėjo parlamentaras.
Be to, V.Stundys akcentavo, jog naujasis Švietimo įstatymas bus taikomas visiems, ne vien lenkų moksleiviams: „Viena tautinė mažuma nėra išskiriama iš visų kitų, kurios gyvena Lietuvoje.“
