Rašte STT nurodoma, kad net ir pakoregavus kritikos sulaukusį modelį, įstaigos vadovai ir toliau turi daug laisvės nuspręsti dėl darbuotojo darbo sąlygų, o galimybė šiame procese realiai dalyvauti darbuotojams ir jų atstovams yra pernelyg maža. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) žada atsižvelgti į pastabas.
Kaip BNS teigė profsąjungos lyderis Andrius Navickas, modelis “sudaro terpę protekcionizmui, nepotizmui, diskriminavimui“, nes leidžia mokyklų vadovams patiems pasididinti atlyginimus dirbant mokytojais ir prisiskiriant sau papildomą veiklą.
„Mes įteikėme raštą, galbūt jie tuo pasidomės, paprašysime, kad jie tirtų konkrečius atvejus. Pinigai yra ištaškomi, kai vadovai sau, ar sau palankiems, proteguojamiems žmonėms nustato didesnius krūvius, o dalį mokytojų diskriminuoja. Lygiai tas pats nustatant koeficientus: mokyklos vadovas gali vertinti veiklos sudėtingumą, jis savo nuožiūra gali apie 20 procentų vertinti mokytojo veiklą sudėtingiau arba ne, nustatyti skirtingą darbo užmokestį“, – BNS aiškino A.Navickas.
LŠDPS nurodo, jog problemų mokyklose kasmet kyla dėl mokytojo darbo krūvio sandaros, dėl darbo užmokesčio sistemos kūrimo. Nors pastarosios derinime turėtų dalyvauti darbuotojų atstovai, tačiau daugumoje įstaigų tokios sistemos yra tiesiog nustatomos tik imituojant derybas su darbuotojų kolektyvu, o vadovai sau ir savo aplinkos žmonėms gali pasiskirti didesnius priedus.
Anot jo, tai rodo, kad sistema „yra korupcinė“, nors ir leidžiama dabartinių teisės aktų.
„Mes galime pateikti konkrečias mokyklas, kaip pavyzdį. Tai yra Kaišiadorių rajono Gudienos mokykla - darželis „Rugelis“, Vilniaus Balsių progimnazija. Problema ta, kad vadovai ir pavaduotojai bendruomenei turi daugiau priskirtų (papildomų – BNS) valandų turėdami tik penkias valandas, nei mokytojas, turėdamas 26 pamokas“, – tvirtino profesinės sąjungos vadovas.
Profsąjunga ragina numatyti aiškias darbo apmokėjimo derinimo procedūras su darbuotojais, prievolę viešinti sprendimus, pareigą pateikti motyvus dėl nustatomų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ar darbo krūvio dydžių.
Ministerija: į kritiką atsižvelgsime
Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič tvirtina, kad tai, kaip etatinio modelis įgyvendinamas mokyklose, priklauso nuo pačių mokyklų bendruomenių, o klausimai sprendžiami sėkmingai tose įstaigose, kurios tariasi dėl darbų su bendruomene.
Ji taip pat tvirtina, kad modelis ir šiuo metu tobulinamas atsižvelgiant į pavasarį pasiektą susitarimą su profesinėmis sąjungomis ir mokyklų vadovais.
„Mes sutinkame, kad mokyklose nevienoda situacija, todėl svarbu tai žinoti ir išgirsti iš pačių jų (...). Kaip ir žadėjome, etatinio modelis tikrai gali būti koreguojamas gavus konkrečius pasiūlymus. Juos jau teikia per derybas dėl kolektyvinės šakos sutarties Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga“, – atsakyme BNS nurodo viceministrė.
Anot jos, antradienį etatinio apmokėjimo modelis aptartas su mokyklų vadovų asociacijų nariais, kas savaitę vyksta derybiniai susitikimai ir su A.Navicko profesine sąjunga, kitomis profsąjungomis.
„Dabar renkame pasiūlymus dėl etatinio tobulinimo, taip pat peržiūrėsime mokyklų duomenis ir, jei bus poreikis, kviesime visų suinteresuotų šalių atstovų darbo grupę dėl etatinio modelio, jį reglamentuojančių teisės aktų koregavimo, kad visi sprendimai būtų priimti bendru sutarimu“, – teigia J.Urbanovič.
STT žada vertinti pasiūlymus
STT teigia, kad antradienį numatytas susitikimas su penkiomis profesinėmis sąjungomis, tęsiant problemų aptarimo su švietimo srities atstovais ciklą, ir žada vertinti visus pasiūlymus.
Prieš savaitę STT lankėsi asociacijos, atstovaujančios moksleiviams ir jų tėvams, spalio 21-ąją planuoja atvykti pačių švietimo įstaigų atstovai.
„Susitikimų metu aptariamos galimos korupcijos rizikos švietimo srityje, aktualios švietimo sektoriaus problemos, skirtingų grupių atstovų pozicijos. Taip pat aptariamos korupcijos priemonių taikymo galimybės šioje srityje“, – nurodo STT.
Tarnyba nurodo per pastaruosius metus atlikusi 5 korupcijos rizikos analizes ir pateikusi 14 antikorupcinių vertinimų švietimo srityje, juose atkreiptas dėmesys į „būtinybę aktyviau puoselėti korupcijai atsparios aplinkos kūrimą švietimo sektoriuje“.
