Anot profsąjungų, esminių švietimo srities pokyčių įgyvendinimą minsiterija bando nukelti po 2016 metų Seimo rinkimų. Be to, pedagogai nerimauja, kad mokytojų padėtį pablogins svarstomas naujasis Darbo kodeksas.
„Mes nesakome, kad kolektyvinės derybos nevyksta, (...), bet iš to, kas yra siūloma iš Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų pusės, mes manome, kad esminių problemų sprendimą ministerija nori atidėti 2017, 2018 ar 2020 metams.
Tai visiškai netenkina, nes net jei būtų suderėta ir pasirašyta kolektyvinė sutartis su šios Vyriausybės ministre, tai kyla abejonių, kaip bus šita kolektyvinė sutartis vykdoma po Seimo rinkimų atėjusios kitos kadencijos Vyriausybės“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.
Anot jo, naujasis Darbo kodeksas gali leisti pedagogus samdyti ne 12 mėnesių per metus, o tik mokslo metų laikotarpiui.
„Labiausiai bijome dėl to, kad grįš ydinga terminuotų sutarčių praktika“, – sakė A.Jurgelevičius.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė savo ruožtu trečiadienį žurnalistams sakė, kad derybos dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties gali būti pabaigtos iki Kalėdų.
„Intensyviai dirbama, kiekvienas punktas aptarinėjamas, ir jeigu mes iki Kalėdų tai padarysime, tai bus darbas irgi labai svarbus. Ir pirmą kartą tai bus susitarta. Kiek aš atsimenu save švietime, tai tiek ir kalbama apie tą šakinę sutartį“, – dėstė ministrė.
Jos vertinimu, kolektyvinė sutartis būtų žingsnis į priekį.
„Aš galvoju – bus nepatenkinti, jų valia. Mano pozicija yra tokia – daryti ir dirbti maksimaliai, komandos yra tokia pat nuostata, dirbame titaniškai ir labai atsakingai“, – aiškino A.Pitrėnienė, trečiadienį žiniasklaidai apibendrinusi savo pirmųjų 100 dienų ministrės poste darbus.
Rengti Lietuvos švietimo šakos kolektyvinę sutartį pasiūlė premjero sudaryta darbo grupė. Ji pateikė ir kitų siūlymų, pavyzdžiui, šiemet išbandyti klasės krepšelio metodiką, kuri galėtų pakeisti mokinio krepšelį. Šioje darbo grupėje buvo ir profsąjungų atstovai, dabar abejojantys dėl to, kaip numatoma tuos siūlymus įgyvendinti.
„Ministrė daug kalba apie finansavimo reformą, apie klasės krepšelio įvedimą, bet iš tiesų tiek mūsų ekspertai, tiek nepriklausomi ekspertai, tiek savivaldybių ekonomistai mato labai daug ydų paruoštame projekte, o pagrindinė yra ta, kad ugdymo planas nebuvo įgyvendinamas esant mokinio krepšeliui, įvedus klasės krepšelį ugdymo plano įgyvendinamas irgi nėra garantuojamas. Taigi, vaizdžiai tariant, gali atsitikti taip, kad įvedus klasės krepšelį, jeigu jis bus iš viso įvestas, pinigai iš vienos kišenės bus perdėti į kitą (...) ir problemos liks tos pačios“, – aiškino A.Jurgelevičius.
Spaudos konferencijoje ministrės „šimtadienio“ darbus profsąjungos įvertino kaip kosmetinius ir kaip „dviračio išradinėjimą“ prisiimant nuopelnus už jau veikiančius dalykus ir žadėjo spalį spręsti dėl visuotinio švietimiečių streiko.
„Aš manau, kad ponia ministrė šiuo metu eina tokiu klaidingu keliu kaip kažkada pasuko ponia (Roma) Žakaitienė, kuri eskalavo konfliktą, kuris baigėsi 2008 metais ilgalaikiu streiku, kuriame dalyvavo gana nemažai mokyklų“, – sakė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.