Specialiosios mokyklos, kurių teikiamas išsilavinimas iš esmės užkerta kelią ateities perspektyvoms, dešimtims romų vaikų tapo vienintelėmis švietimo įstaigomis.
Sunki tėvų ekonominė padėtis, menkas išsilavinimas ir visuomenės abejingumas stumia romų vaikus į socialinę atskirtį ir juos izoliuoja.
Viską iki šlepečių reikia pirkti, o mano pajamos tikrai per mažos. Aš ir nusprendžiau leisti juos į pagalbinę mokyklą.
Žagarėje gyvenanti romė Vilma yra baigusi vos dvi klases. Trys moters sūnūs mokėsi specialiųjų poreikių mokykloje, nes čia ugdymo priemones ir priežiūrą jie gavo nemokamai.
„Kai leidau savo tris sūnus į mokyklą, jie ėjo į mokyklą su visais vaikais. Paskui sunkesni laikai pasitaikė, kaip tik krizė atėjo ir man per kišenę mušdavo. Viską iki šlepečių reikia pirkti, o mano pajamos tikrai per mažos. Aš ir nusprendžiau leisti juos į pagalbinę mokyklą,“ – pasakojo Vilma.
Jos pačios prašymu vaikai buvo perkelti į Žagarės specialiąją internatinę mokyklą.
„Žagarės gimnazijoje mokosi tik vienas romas, tačiau daugiau nei dešimt romų vaikų yra auklėjami Žagarės specialiojoje mokykloje, nors iš tikrųjų jie neturi jokių sveikatos sutrikimų“, – portalui 15min.lt pasakojo Nacionalinio socialinės integracijos instituto žurnalistų programos dalyvė 21 metų Jolanta Stasilo.
Mergina pabrėžė, kad romų tautybės vaikai internatuose atsiduria tėvų valia. „Jie siunčia vaikus į tokias įstaigas, nes ten jie gauna apgyvendinimą, maitinimą, kanceliarines prekes, yra aprūpinami drabužiais, batais ir taip toliau. Kai kurie tėvai gauna net pašalpas dėl esą protiškai neįgalaus vaiko“, – kalbėjo Jolanta.
Vaikai patenka į uždarą labirintą
Žurnalistinį tyrimą atlikusiems jaunuoliams Vilma atskleidė, jog artėjant mokslo metams Žagarės specialiosios mokyklos atstovai apsilanko romų šeimose ir pristato savo įstaigos privalumus: „Aišku, pasirinkti internatą nėra prievartos, tačiau romai, ypač priklausantys socialinės rizikos grupei, susigundo pridėtine verte ir pasirenka būtent šį variantą.“
Jolanta įsitikinusi, kad tokiu būdu užkertamas kelias romų vaikams tobulėti, integruotis į visuomenę, siekti gerų mokslo rezultatų, kurie galėtų pakloti tvirtus pamatus ateityje.
Vieną dieną tėvai pasakys, kad jų penkiametis eis ne į mokyklą, bet dirbti. Negalime to leisti – valstybė turi įsikišti.
„Vaikai patenka į labirintą, iš kurio negali ištrūkti, nes sprendimus priima ne jie, o tėvai. Vaikai negali pasipriešinti, o tai gali sukurti precedentą. Tarkime, vieną dieną tėvai pasakys, kad jų penkiametis eis ne į mokyklą, bet dirbti. Negalime to leisti – valstybė turi įsikišti: jei šeima negali vaikui suteikti gerovės ir galimybės įgyti išsilavinimą, tuo turi pasirūpinti visuomenė“, – įsitikinusi Jolanta.
Argumentas – parašys bent savo vardą
Specialiosios mokyklos priima romų vaikus po savo sparnu, nes už kiekvieną auklėtinį gauna valstybės išmoką – krepšelį.
„Bėda ta, kad romai nelinkę savo vaikų ugdyti nuo mažens – jie auga laukinukai. Vaikui, nelankiusiam darželio, nepatyrusiam disciplinos, neturinčiam socialinių įgūdžių ir mokslo pagrindų, pritapti mokykloje yra sunku. Tačiau tai nereiškia, kad tie vaikai yra protiškai atsilikę ar neįgalūs. Jei Australijos aborigeno vaiko paprašyčiau supjaustyti kruasaną, ar jis tai padarytų? Bet tai nereiškia, kad tas vaikas yra sutrikusio intelekto, tiesiog jis augo kitoje aplinkoje“, – svarstė Jolanta.
Specialiąsias mokyklas turėtų lankyti elgesio ir psichikos sutrikimų turintys vaikai. Tačiau romai ryžtasis savo atžalas leisti į tokias mokyklas, nes jiems taip pigiau. Jiems nerūpi, kad jų visiškai sveikas vaikas bus pripažintas, turintis sutrikimų.
Dėl to nesijaudina ir atsakingos institucijos – pedagoginės psichologinės tarnybos. Jų atstovai netiki, kad romai gali baigti vidurinę mokyklą, o internate jie esą išmoktų bent skaityti ir rašyti.
Šis argumentas romams padeda įtikinti atsakingų institucijų atstovus išduoti pažymą, rekomenduojančią jų vaikams mokytis kartu su intelekto sutrikimų turinčiais vaikais.
 |
| Božena Karvelienė |
Mokytis uždraudė tėvas
Tokia situacija esą parodo, kad nepaisant to, jog Lietuva sakosi vykdanti romų integracijos programą, daliai romų vaikų nesuteikiama proga visavertiškai mokytis kartu su visais.
Anot Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktorės Neringos Jurčiukonytės, tam kliūtis sudaro aiškios švietimo strategijos ir stebėsenos trūkumas.
„Romų vaikai anksti iškrenta iš švietimo sistemos, neretai įveikia tik pradines klases. Priežastys kompleksinės: vaikai į mokyklą neina, nes, tarkime, neturi žieminių batų ar šiltų drabužių. Be to, jiems iš esmės trūksta motyvacijos mokytis, nes jų tėvai, esantys neraštingi, dažnai nesupranta, kam reikia išsilavinimo. Kita vertus, dauguma mokyklų dėl krepšelio bando išlaikyti romų vaikus „popieriuje“ ir perkelia juos į kitą klasę, nors vaikai mokykloje nesilanko mėnesių mėnesiais“, – problemų įvairiapusiškumą atskleidė N.Jurčiukonytė.
Vaikai į mokyklą neina, nes, tarkime, neturi žieminių batų ar šiltų drabužių.
Romų integracijos namų vadovė Božena Karvelienė, dirbanti pedagogo asistente Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinėje mokykloje, atkreipė dėmesį, kad į mokyklą romų vaikai dažnai įžengia nekalbėdami nei lietuviškai, nei rusiškai.
„Todėl šių vaikų pažanga palyginti su kitų bendraklasių yra daug lėtesnė. Bėda ta, kad mokytojai neturi pakankamai laiko skirti daugiau dėmesio romų vaikams ir mokyti juos pagal programą. Todėl romai pradedami mokyti pagal jiems pritaikytą programą ir atsitinka taip, kad vaikas lanko jau trečią klasę, tačiau vis dar sprendžia pirmos klasės pratybų sąsiuvinyje pateiktas užduotis“, – kalbėjo B.Karvelienė.
Ji patvirtino, kad tėvų įtaka vaikų mokymuisi yra labai didelė. „Tėvai į mokyklą neleidžia vaikų dėl pinigų stygiaus: kad palydėtum juos į mokyklą, reikia nusipirkti viešojo transporto bilietą – tai kainuoja. Įtakos turi ir romų tradicijos. Pavyzdžiui, aš mokyklą lankiau iki keturiolikos metų, o po to tėvas nusprendė, kad jau turiu galvoti ne apie mokslus, o apie šeimą ir toliau mokytis uždraudė“, – pasakojo B.Karvelienė.
 |
| Labirintas |
Penktadalis romų nėra lankę mokyklos
B.Karvelienė ištekėjo būdama 18-os, susilaukė dukters. „Tačiau gyvenimas su vyru romu nesiklostė, išsiskyrėme ir aš nusprendžiau, kad noriu ko nors pasiekti – mokytis ir dirbti“, – kalbėjo 32 metų moteris.
Ji baigė suaugusiųjų mokyklą, įsidarbino krupjė viename sostinės kazino.
„Per bendradarbį susipažinau du dabartiniu savo vyru. Jis yra biochemijos mokslų daktaras. Aš ketinu kolegijoje studijuoti ikimokyklinį ugdymą“, – ateities planus atskleidė du sūnus auginanti moteris.
Ji įsitikinusi, kad labai daug priklauso nuo paties žmogaus, jo charakterio ir tikslų. „Tačiau su romais reikia labai daug dirbti, kad įkaltum jiems į galvą, kam iš viso reikia to išsilavinimo, kam reikia dirbti. Tą būtina daryti nuo mažens, kitaip į socialinę atskirtį patekę vaikai praranda motyvaciją ir į mokyklą negrįžta“, – kalbėjo Romų integracijos namų pirmininkė.
Su romais reikia labai daug dirbti, kad įkaltum jiems į galvą, kam iš viso reikia to išsilavinimo, kam reikia dirbti.
Etninių tyrimų centro atlikto tyrimo duomenimis – romai išlieka labiausiai diskriminuojama socialine grupe.
2008 m. Etninių tyrimų centro atlikto tyrimo duomenimis – penktadalis romų niekada nėra lankę mokyklos ir tik 17,3 procentai šios tautybės atstovų yra baigę devynias ar daugiau klasių. Daugiau kaip pusė visų apklausoje dalyvavusių romų nėra baigę daugiau mokyklos klasių, nei jų tėvai. Šie skaičiai rodo, jog romų bendruomenės socialinė raida nevyksta. Kaip nevyksta ir integracijos programų veiksmingumo užtikrinimas.
2012 m. lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, šalies gyventojai mažiausiai norėtų gyventi šalia romų (59 proc.) ir buvusių kalinių (57 proc.), o mažiausiai pageidaujami kaimynai – homoseksualūs asmenys.
