Vienu svarbiausių Švietimo strategijos tikslų – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržlų ir savarankišką žmogų, kad kiekvienas nuo mažiausio iki suaugusiojo siektų ir nesunkiai rastų, kur mokytis.
„Tai – politinis susitarimas, kuris neleis po kitų rinkimų, kada jie beįvyktų, pasikeitus valdžiai, vienaip ar kitaip kreipti švietimo sistemos, tęstinumas turės būti privalomas. [...] Yra daugybė sričių ir visos jos yra nukreiptos į ugdymo kokybę, prieinamumą“, – teigė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė.
Strategijoje deklaruojami tikslai siekti, kad švietimo įstaigose daugėtų ikimokyklinukų, taip pat baigusiųjų vidurinį mokslą ir nemažėtų turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą.
Daugelio valstybių patirtis rodo, kad jei projektuoji ambicingus planus ir nuosekliai judi jų link, kad daugiau vaikų būtų įtraukti į popamokines veiklas, kad daugiau žmonių norėtų patys tobulėti. Kai matai sisteminius pokyčius kokybės link, kai daugiau žmonių yra užtikrinti kokybe darbo rinkoje, tos ambicijos, to vienijančio veiksnio strategijoje nematome“, – teigė Gintaras Steponavičius.
Norima, kad mokyklose dirbtų daugiau mokytojų vyrų. Tikimasi, kad 2022 m. jų bus trečdaliu daugiau nei šiandien. Popamokine veikla galės užsiimti visi mokiniai. Dabar tai gali daryti vos trečdalis. Du kartus turėtų mažėti patyčių mokyklose, nemažėtų kaimiškų mokyklų, o besimokančiųjų visą gyvenimą būtų du kartus daugiau, jaunimo nedarbas sumažėtų pusantro karto. Strategijoje deklaruojama, kad aukštosiose neturėtų mažėti jaunų dėstytojų, o privačių lėšų švietime po dešimtmečio būtų trečdaliu daugiau.
Nepaisant patvirtintos strategijos, opozicija ją peikia, esą, neatspindi visuomenės lūkesčių, pasigendama ambicingų tikslų.
„Švietimas yra ta sritis, kuri turi būti orientuota į Lietuvos ambiciją, būti konkurencinga pasaulyje ir Europoje. Tai – sritis, kuri tą sėkmę gali sukurti, ir dėl to mes sakome, kad stokojant tokių aiškių visuomenės lūkesčių, nacionalinį susitarimą atspindinčių dalykų, mes susilaikome“, – sakė Seimo narys, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.
„Daugelio valstybių patirtis rodo, kad jei projektuoji ambicingus planus ir nuosekliai judi jų link, kad daugiau vaikų būtų įtraukti į popamokines veiklas, kad daugiau žmonių norėtų patys tobulėti. Kai matai sisteminius pokyčius kokybės link, kai daugiau žmonių yra užtikrinti kokybe darbo rinkoje, tos ambicijos, to vienijančio veiksnio strategijoje nematome“, – teigė Seimo narys, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė opozicijai atkerta, esą strategija numato tik gaires, kuria kryptimi bus judama, o esą tik vėliau patvirtinti dokumentai numatys kokie konkretūs veiksmai bus, kokiomis priemonėmis ir kiek tam bus numatyta lėšų.
