„Bus finansuojamas tik vienas būrelis, kurį patys vaikai nurodys kaip prioritetinį sudarant sutartį su tiekėju. Sutartys turėtų būti fiksuojamos savivaldybėse. Už kitas veiklas tėvai turės mokėti“, – trečiadienį po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) posėdžio žurnalistams sakė švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina.
Iki spalio 1-osios turės būti akredituotos neformaliojo ugdymo programos, iš kurių vaikai ir rinksis, ką jie nori lankyti.
Kol kas nepasirinktas neformaliojo ugdymo finansavimo modelis. Pasak viceministrės, pinigai bus skirti savivaldybėms, tačiau juos galima bus naudoti tik pagal ministerijos parengtas rekomendacijas.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius nuogąstauja, kad gali būti nesilaikoma Seimo patvirtinto principo, kad pinigai seka paskui vaiką.
„Seimas, balsuodamas dėl biudžeto, aiškiai išreiškė savo valią ir skyrė lėšas principui – pinigai paskui mokinį ir numatant konkrečią sumą. Dabar gauname signalų iš nevyriausybininkų, priklausančių darbo grupei, kad trūksta supratimo, jog būtų paisoma Seimo balsavimu išreikštos valios ir galvojama pasirinkti šiek tiek kitokius principus ar pinigų vaikščiojimo dydžius“, – teigė jis.
Įtraukė į biudžetą
Seimas praėjusių metų gruodį priimdamas šių metų biudžetą, numatė nuo 2015 metų rugsėjo kiekvienam moksleiviui per mėnesį skirti 15 eurų popamokinei veiklai. Dabar mokinio krepšelyje neformaliam ugdymui moksleiviui numatyta 1,4 euro per mėnesį.
Tam papildomai numatyta 3,24 mln. eurų, tačiau realiai šių pinigų visiems mokiniams neužtenka.
Dabar svajoti, kad jie visi nuo spalio 1-osios bėgs ir norės dalyvauti neformaliose veiklose, yra tiesiog naivu, – N.Istomina.
„Iš viso yra apie 320 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Dabar svajoti, kad jie visi nuo spalio 1-osios bėgs ir norės dalyvauti neformaliose veiklose, yra tiesiog naivu. Pilotinis projektas parodė, kad ir skiriant lėšas vis dėlto būrelių lankomumas gali padidėti tik iki 50 procentų“, – tvirtino N.Istomina.
Be to, anot jos, Lietuvos savivaldybėse neformaliojo ugdymo situacija labai skirtinga. Esama savivaldybių, kur būrelių lankomumas viršija 100 proc., t. y. vaikai lanko ne vieną būrelį, bet esama ir tokių savivaldybių, kur yra tik 6 proc. vaikų, lankančių būrelius.
„Jei per metus pasiektume 50 proc. vaikų lankomumą, būtume laimingi. Bet šiaip turėtų dalyvauti 70 proc., tai būtų idealus variantas“, – tvirtino viceministrė.
