Vabzdžius išgyrė
Apie tai, kad Vakaruose į mitybą esą teko įtraukti šių daug kam neestetiškai atrodančių priedų, žurnalistas kalbėjo praėjusį sekmadienį rodytoje kassavaitinėje laidoje „Vesti nedeli“ (išgirsti galima čia nuo 1:26:50 laiko žymos).
Tą patį vakarą tinklalapyje vesti.ru pasirodė straipsnis pavadinimu „Europiečius įtikinėja ne tik rečiau praustis, bet ir valgyti vabzdžius“, kuriame išdėstytos tos pačios mintys. Jis pradėtas retoriniu klausimu: „Vakaruose vietoj mėsos – vikšrai ir kirminai. Kokių dar taupymo patarimų pagimdys pažangus protas?“
Laidoje propagandininkas aiškino, esą Europoje jau seniai vyksta kultūrinė transformacija, kuri turi ir buitinį aspektą: „Žmonių prašoma rečiau skalbti, naudoti mažiau buities prietaisų, mažiau praustis, riboti temperatūrą patalpose – namie ir darbe, o dabar patariama dar ir maitintis vabzdžiais.
Dabar, pasirodo, vabzdžiai – vabalai ir kirminai – yra naujas žodis kulinarijoje ir naujas žodis restoranų meniu.
Dar vos vos ir prancūzų virtuvė gali tapti neatpažįstama, italų taip pat, Bavarijos dešra taps kažkuo nepadoriu, o britų kepsnys – politiškai nekorektišku.“
D.Kiseliovo žodžiais, Europos Komisija oficialiai leidžia maisto prekių parduotuvėse pardavinėti tai, kas anksčiau net nebuvo laikoma maistu. „Dabar, pasirodo, vabzdžiai – vabalai ir kirminai – yra naujas žodis kulinarijoje ir naujas žodis restoranų valgiaraščiuose“, – ironizavo jis ir paaiškino, kad taip visų pirma yra dėl menko anglies dioksido pėdsako.
Toliau – keli pagiriamieji sakiniai apie svirplius. Jų kilogramui pagaminti reikia daug mažiau pašarų, vandens, elektros energijos ir žemės nei, pavyzdžiui, kilogramui jautienos. Vabzdžių miltuose esama tiek pat gyvulinių baltymų, būtinų žmogaus maistui, kaip mėsoje ar žuvyje. Gausu riebalų, kalcio, geležies, cinko ir vitaminų.
„Taigi maistinių vabzdžių verslas klesti. Visur kuriasi namų ūkiai ir didelės įmonės. Ne tik Azijoje, kur įprasta valgyti vabzdžius, bet ir Europoje bei Amerikoje“, – tikino propagandininkas.
Anot jo, Europos Sąjunga (ES) jau imasi veiksmų: esą nuo praėjusios savaitės joje oficialiai leidžiama parduoti įvairius kirminus ir vabzdžius. Jie gali būti naudojami įvairiuose produktuose.
Propagandininkas dar įspėjo, kad, nors žadama šias sudedamąsias dalis nurodyti, tai greičiausiai bus parašyta smulkiu šriftu ir dar lotyniškai, pavyzdžiui, Acheta domesticus (naminis svirplys).
„Gurmanams“, – sarkastiškai apibendrino jis ir tęsė panašiu tonu. Europos Komisija (EK) esą svarstanti į sąrašą įtraukti dar aštuonis „skanius ir sveikus vabzdžius“.
D.Kiseliovo tikinimu, tuo džiaugiasi ne visi. Bet laidoje parodytas vien žurnalistės, Osamos bin Ladeno dukterėčios Noor kreipimasis į Šveicarijoje, kur ji gyvena, vykusio Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) dalyvius: „Noriu pasakyti (PEF įkūrėjui) Klausui Schwabui ir jo pakalikams.
Mano vardas – Noor bin Laden. Esu žmogus, o ne QR kodas. Nenoriu valgyti vabalų. Nenoriu gyventi kapsulėje, nenoriu būti uždaryta skaitmeniniame kalėjime ir niekas, ką jie gali padaryti, neprivers manęs tam paklusti. Noriu išsaugoti Dievo duotą laisvę ir žmogiškąjį orumą.“
N. bin Laden yra garsiojo teroristo įbrolio Yeslamo bin Ladeno ir šveicarės Carmen bin Laden, kuri savo gyvenimą Saudo Arabijoje aprašė knygoje „Kita karalystės pusė“, dukra. Ji žinoma kaip karšta ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėja, dar jam dirbant viešai aiškinusi, kad tik jis galėtų apsaugoti nuo kitos Rugsėjo 11-osios, kuri esą būtų už kampo, jei rinkimus laimėtų Joe Bidenas.
Laidoje pripažinta ne tik tai, kad Azijoje vabzdžiai valgomi, bet ir kad nuo to atgraso tiesiog pasibjaurėjimas, o ne kitos, pavyzdžiui, su sveikata ar maistine verte susijusios priežastys.
Pacituotas Giovanni Sogari, socialinių ir vartojimo klausimų tyrėjas iš Italijoje veikiančio Parmos universiteto: „Iš dalies tai yra sąmonės reikalas, kylantis iš mūsų socialinės ir kultūrinės patirties: daugeliui europiečių kelia pasibjaurėjimą vien mintis apie vabzdžių valgymą.
Įsijungia vadinamasis „pasibjaurėjimo faktorius“. Tačiau laikui bėgant ir veikiant išorės veiksniams, šis požiūris gali pasikeisti.“
Lietuvoje nusitaikė į svirplius
Šis pasakojimas primena Lietuvoje neseniai kilusį triukšmą dėl maistinių svirplių vartojimo.
Taip pat skaitykite: Davė peno sąmokslų ieškotojams: maitinti svirpliais leido, bet jie maiste neprivalomi
Pačioje metų pradžioje socialiniuose tinkluose ir įvairiuose tinklalapiuose pasipylė įrašai, kad EK leido svirplius pateikti kaip naują maisto produktą. Tekstuose ir komentaruose greta buvo ne tik klaidingai teigiama, esą šiais vabzdžiais privalomai bus keičiami įprasti maisto produktai, bet ir pabrėžtas kenksmingas poveikis sveikatai.
Nenurodyta ir tai, kad dokumentas buvo priimtas tik dėl vienos Vietnamo įmonės, o Lietuvoje maistiniai svirpliai nebėra naujiena – jie jau kurį laiką auginami, galima įsigyti su jais pagamintų produktų.
Apie svirplių maistinę vertę galima paskaityti čia. Tiesa, kaip alergenai, jie dar ne iki galo ištirti. Teigiama, esą jie gali platinti parazitus.
„Tai nebūtinai reiškia, kad valgyti vabzdžius yra pavojinga, – pažymėta tinklalapyje „HealtLine“. – Tai tiesiog rodo, kad, kaip bet koks gyvulinės kilmės maistas, vabzdžiai gali jus susargdinti“.
Po kurio laiko Lietuvoje kilo nauja pasipiktinimo banga pastebėjus, kad varškės sūreliuose ir kai kuriuose kituose maisto produktuose esama tam tikros medžiagos, išgaunamos iš vabzdžių.
E120, dar vadinama karminu, yra maisto priedas, rausvai violetinės spalvos dažiklis. Šis pigmentas išgaunamas iš ovalo formos vabzdžių košenilių (Dactylopius coccus) besparnių patelių, kurios gyvena ir maitinasi ant kaktusų opuncijų.
Taip pat skaitykite: Sukėlė triukšmą dėl vabzdžių sūreliuose, bet juos – kaip dažus – valgome jau seniai
Dažiklis, sukėlęs daugybės socialinių tinklų vartotojų pasipiktinimą, jau daugelį metų naudojamas ne vien maiste, bet ir, pavyzdžiui, kosmetikoje, farmacijoje.
Nyderlandų Vageningeno universiteto ir tyrimų instituto entomologijos profesorius Marcelis Dicke dar 2010 m. TED konferencijoje pasakojo, kad mes jau seniai valgome vabzdžius, dažnai – į tai neatkreipdami dėmesio ir galbūt net nenorėdami.
Tuomet jis buvo paskaičiavęs, kad statistinis Vakarų valstybės gyventojas per metus viena ar kita forma suvalgo po 500 g vabzdžių.
Mokslininkas TED auditorijai priminė, kad kiti bestuburiai – krabai, krevetės – iš esmės yra vabzdžiai, tik povandeniniai. „Skėrys yra sausumos krevetė“, – teigė M.Dicke ir priminė, kad vabzdžiai maistui vartojami daugelyje besivystančių šalių – visame pasaulyje valgoma daugiau nei 1 tūkst. skirtingų rūšių vabzdžių.
Ankstesnės propagandos tęsinys
D.Kiseliovo panaudotas naratyvas tęsia Rusijos propagandinius pranešimus, kad jai griežtas sankcijas įvedusi Europa pati kenčia. Pavyzdžiui, buvo gąsdinama, kad laukia ilga ir šalta žiema, pasakojama, kad parduotuvėse trūksta ne tik maisto, bet ir tualetinio popieriaus
Taip pat skaitykite: Propaganda toliau beria druską ant žaizdos: Europoje esą baigiasi maistas
Taip pat skaitykite: Propagandininkės auka: taip nenori sankcijų, kad net prie +18 įlindo į striukę
Taip pat skaitykite: Skalbiamas tualetinis popierius išrastas, bet net sankcijos neprivertė jo naudoti
Į žinią, esą europiečiai įtikinėjami vietoj mėsos valgyti vabzdžius, sureagavo komunikacijos ekspertas Andrius Baranauskas.
„Rusijos propaganda pasakoja apie pražūtin lekiančią Europą – ir apie mus, nabagėlius, verčiamus maitintis vabzdžiais, – savo paskyroje „Facebook“ pakomentavo jis. – Ir ne, tai tikrai neturi nieko bendro su neseniai Lietuvoje kilusia isterija ta pačia tema. Kur, aišku, dalyvavo tie patys usual suspects (angl. įprasti įtariamieji).
Rimtai, visai nieko bendro neturi. Nė trupučio. Anei kruopelytės. Tikrai tikrai. Na, sutapo. Pasitaiko.“
Savo mintį A.Baranauskas apibendrino ironišku siūlymu „baigti valgyti savo vabzdžių kepsnį, pastatyti į šoną vabzdžių alaus bokalą“ ir skirti paramos Ukrainai.
Komunikacijos ekspertas portalui 15min pažymėjo, kad neseniai Lietuvoje praūžęs pasipiktinimas dėl maisto gamybai naudojamų vabzdžių neatsitiktinai rado atgarsį Kremliaus propagandininkų kanaluose.
Labiausiai režimą remia žemesnio išsilavinimo, siauresnio akiračio, vyresnio amžiaus žmonės, iš esmės visą informaciją gaunantys iš propagandinių TV kanalų.
„Primenu – pastarieji suskubo pasakoti apie priespaudą kenčiančius europiečius, verčiamus atsisakyti įprasto maisto ir keisti jį pabrėžtinai šlykščiai pristatomais vabzdžiais ar jų lervomis. Panašių sutapimų begalė – nes Rusiją valdantis režimas jau seniai kariauja psichologinį karą ir jam puikiai sekasi.“
A.Baranausko žodžiais, manipuliacijos žmonių nuomone turi kelis Maskvai labai svarbius tikslus. Vakaruose taip siekiama užsitikrinti politinę ir ekonominę įtaką – formuojant visuomenės nuomonę politikai spaudžiami priimti Kremliui naudingus sprendimus, kuriama rinkėjų bazė Rusijai palankioms partijoms.
Rusijoje propaganda užtikrina režimo išlikimą: „Diktatūroms, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, visuomenės nuomonė dar svarbesnė nei demokratijoms. Žmonėms praradus tikėjimą režimu, nepadeda nei kariuomenė, nei represijų aparatas: tai puikiai iliustruoja Sovietų Sąjungos griūtis, kurią Vladimiras Putinas pavadino didžiausia XX a. katastrofa.
Dabartinis režimas stengiasi išvengti tos pačios baigties, todėl siekia išlaikyti bent dalies gyventojų paramą. Ir jam sekasi, kitaip seniai būtų praradęs ir palaikymą, ir valdžią. Palaikymas, žinoma, mažesnis nei trimituoja ta pati propaganda, bet pakankamas legitimumui pagrįsti net ir nepritariančiųjų akyse.
Mums juokinga, tačiau tas ketvirtis Rusijos visuomenės jokios kitos informacijos negauna ir tiki, kad režimas gina juos nuo Vakarų baisybių. O režimui tokio palaikymo visiškai pakanka.
Labiausiai režimą remia žemesnio išsilavinimo, siauresnio akiračio, vyresnio amžiaus žmonės, iš esmės visą informaciją gaunantys iš propagandinių TV kanalų. Būtent propaganda padeda Kremliui išvengti jų pasipiktinimo dėl skurdo. Vakaruose, kasdien primena TV, daug blogiau: žmonės šąla namuose, vaikai atimami iš šeimų ir atiduodami gėjams, pietums tenka išsivirti sriubą iš jūrų kiaulytės. Arba, štai, maitintis vabzdžiais.
Mums juokinga, tačiau tas ketvirtis ar kiek daugiau Rusijos visuomenės jokios kitos informacijos negauna ir tiki, kad režimas gina juos nuo Vakarų baisybių. O režimui tokio palaikymo visiškai pakanka.“
Vakaruose Kremliaus propaganda esą ne tokia tiesmuka, tačiau naudojamasi bet kokia proga kurstyti visuomenės baimes, fobijas ir nepasitikėjimą, skleisti mitus ir sąmokslo teorijas.
Kartais taip siekiama politinių tikslų – kurstomas pasipiktinimas dėl imigrantų, o Maskva finansuoja tuo pasipiktinimu mintančias radikalų partijas.
Kitąsyk puolama ekonomika – per daugelį šalių nuvilnijusią 5G mobiliojo ryšio fobiją kurstė panašūs, tik skirtingų kalbų tinklalapiai ar socialinių tinklų paskyros. Dar tik planuojamo 5G ryšio menama grėsme JAV gyventojų sveikatai labiausiai buvo susirūpinęs ir plačiausiai nušvietė šalyje tuo metu veikęs TV kanalas „Russia Today“.
Tai nereiškia, kad bet kuris visuomenės sujudimas ir spaudimas politikams yra Rusijos įtakos rezultatas. Tačiau čia slypi bjaurus propagandos efektas: sunku atskirti, kurią iš nuolat kylančių pasipiktinimo bangų sukurstė ar palaikė Rusijos režimas.
Lietuvoje, pašnekovo žodžiais, taip pat patyrėme Rusijos propagandos įtaką. Jis pateikė pavyzdžių, kai visuomenės pasipiktinimas privertė politikus priimti būtent Rusijai naudingus sprendimus. Esą būtent taip kompanija „Chevron“ buvo priversta atsisakyti savo planų dėl dujų žvalgymo, o Rusijos naftos ir dujų pramonė atsikratė galimu konkurentu. Visuomenės nuomonė lėmė ir sprendimą atsisakyti naujos atominės elektrinės statybos – mainais esą gavome Astravo atominę elektrinę ir priklausomybę nuo elektros importo.
„Žinoma, tai nereiškia, kad bet kuris visuomenės sujudimas ir spaudimas politikams yra Rusijos įtakos rezultatas, – pripažino A.Baranauskas. – Tačiau čia slypi dar vienas bjaurus propagandos efektas: sunku atskirti, kurią iš nuolat kylančių pasipiktinimo bangų sukurstė ar palaikė Rusijos režimas.
Taip neišvengiamai kuriamas nepasitikėjimas ir kyla pavojus bet kokius protestus, kurie visiškai normalūs laisvoje visuomenėje, patogiai nurašyti priešiškai įtakai. Tik štai pasitikėjimo nei valstybe, nei vieni kitais tai nepridės, o nusivylimas ir pyktis taps dar viena propagandos pergale.
Svarbiausia – nei Vyriausybė, nei VSD ar kitos institucijos šio pavojaus iki galo neįveiks, juk kiekvienam į galvą neįlįsi. Geriausi ginklai prieš propagandą – plėsti akiratį, domėtis ir tikrinti faktus bei mokytis atskirti pelus nuo grūdų. Ir prisiminti, kad laisvoje šalyje kiekvienas atsakingas tiek už savo galvą, tiek už valstybę.
Olandų vaikai tik paragavo
D.Kiseliovas galiausiai pranešė, kad agitacija už valgomus vabzdžius ir kirminus jau vyksta: „Olandijoje nuspręsta pradėti nuo moksleivių. Rudenį vienoje mokykloje 10-12 metų mokiniams pietums buvo pasiūlyta daržovių, sliekų ir lervų. Taip vaikai padeda formuoti naujus mitybos įpročius būsimoms Europos kartoms, teigė organizatoriai.“
Propagandininkas pateikė teisingą informaciją, bet ją interpretavo netiksliai. Nyderlandų moksleiviai išties buvo supažindinti su valgomosiomis kirmėlėmis, kurios galėtų tapti alternatyviu baltymų šaltiniu, jei trūktų mėsos ir pieno produktų.
Bet tai buvo vienkartinė akcija – ūkininkų ir sodininkų rengiamos Nyderlandų maisto savaitės kampanijos „Skonio misija „Nuotykių baltymai“ dalis.
Vienos provincijos mokykloms buvo išdalyti paketai, skirti susipažinti su maistui naudojamais baltymais ir sveika bei tvaria mityba. Vaikai buvo pasirinkti, nes jų skonis dar nesusiformavęs, tad, pripažinę vieną ar kitą patiekalą, jį turėtų valgyti ir ateityje.
Taip pat skaitykite: Neįprasta pagalba klimatui pagimdė melagieną; ne, vaikams nereikės valgyti vabzdžių
Pranešimai apie tai virto melagiena – esą vaikams valgomosios kirmėlės ir vabzdžiai patiekiami kaip įprastas patiekalais. Tai buvo supinta su populiaria sąmokslo teorija, esą PEF ir pasaulio elitas siekia užvaldyti žmoniją.Tai nėra tiesa – neįprasto maisto vaikai gavo eksperimento tvarka ir jo ragavo tie, kurie norėjo.
Kirmėlės ir vabzdžiai toli gražu nėra naujiena lėkštėse. Jie laikomi geru riebalų, baltymų ir tam tikrų svarbių vitaminų šaltiniu. Jungtinės Tautos skatina vartoti vabzdžius, atkreipdamos dėmesį į jų, kaip maisto šaltinio, naudą aplinkai. Be kita ko, vabzdžiai išskiria daug mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei gyvuliai.
ES Maisto saugos agentūra (EFSA) yra patvirtinusi, kad žmonėms saugu valgyti didžiojo milčiaus (Tenebrio molitor) lervas.
Turinčios daug baltymų, riebalų ir skaidulų, jos gali būti valgomos ir nesmulkintos, ir sumaltos bei panaudotos kaip užkandžių ar makaronų ingredientas.
Svirpliai, žiogai taip pat pripažinti tinkamais žmonių maistui. Juos galima valgyti džiovintus, šaldytus, sumaltus į miltelius.
PEF iš tiesų klimato krizės akivaizdoje siūlo vabzdžius kaip alternatyvų maistą. Pernai šios organizacijos tinklalapyje buvo rašoma: „Iki 2050 m. pasaulyje gyvens 9,7 mlrd. žmonių. Tai reiškia, jog, nepaisant to, kad mūsų planetos paviršiuje liko tik 4 proc. dirbamos žemės, reikės išmaitinti dar 2 mlrd. žmonių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
