Lietus tada nelijo, kepino sausra, o dvokiantis balzganas skystis per lietaus kanalizacijos išleistuvą liejosi srove į upę. Įmonės direktorius Benediktas Degutis nuo žurnalistų tada atsitvėrė tylos siena. Kol šios įtartinos nuotekos dėl galimai padarytos ekologinės žalos Šyšos upei dar tiriamos, ties tuo pačiu lietaus kanalizacijos vamzdžiu sekmadienį vandenį teršė kitas įžūlus veikėjas.
Jaunas vyras per karščius čia plovė savo mašiną, o vandenį iš upės sėmė tuščiais „bambaliais“. Plastikinių butelių čia daug, nes tai pamėgta išgerti mėgstančių vieta. Beje, tik prieš keletą dienų grupė žmonių, pasivadinusių Šilutės gražintojais, plaukė baidarėmis ir rinko šiukšles, taip pat ir butelius.
„Išspręsti upės teršimo problemas, kol čia gyvenantieji leidžia sau ir automobilius krante plauti, ir pramonės nuotekas į lietaus kanalizaciją leisti, ir iš sklypų vamzdžiais buitinius vandenis į upę išmesti, tuščią gėrimų tarą švystelti, neįmanoma“, – 15min.lt kalbėjo vienas aplinkosaugininkų.
Šyšos upė gamybiniais ir buities teršalais dėl avarinių situacijų ir aplaidumo yra teršiama kone kasmet. Jau išnuodyta daug žuvų, o vandens florai ir faunai padaryta kelių milijonų litų vertės žala. Šilutės savivaldybė šiomis dienomis siūlo žmonėms apsispręsti, kur statyti paminklą žuviai.
Ji yra šio miesto simbolis. Iš juodojo metalo nukaldintą 0,5 t svorio ir 2 m aukščio ją miestui prieš porą mėnesių padovanojo eksmerai socialdemokratas Algirdas Balčytis, konservatorius Šarūnas Laužikas, „Taip“ lyderis Arvydas Jakas ir žaliasis valstietis Virgilijus Pozingis. Skulptūra kainavo 28 tūkst. litų.
Iš siūlomų vietų trys yra prie Šyšos upės. Tai senvagės sala, upės vingis senamiesčio centre ir mažųjų laivų prieplaukos užutekis. Visų jų krantines nuo 2006-ųjų yra kloję negyvų žuvų kūnai.
Ekologijai neabejingi žmonės siūlo savivaldybei spręsti svarbesnį uždavinį – nedelsiant nupirkti ir sumontuoti šiuolaikinę autonominę aparatūrą su teisiškai pripažintais analizatoriais, jei „MG Baltic“ koncernas savo įmonei „Biofuture“ neįstengia jos parūpinti. Jos jutikliai iš karto fiksuotų, ar ištekantys į upę skysčiai nėra viršiję nustatytų normų. Aplinkosaugininkai operatyviai reaguoti negali, jiems Jūrinių tyrimų centras duos atsakymą tik po savaitės. O vaikai juk maudosi dabar...
Beje, po 2007-aisiais, 2009-aisiais ir 2010-aisiais vykusių įmonės „Biofuture“ ekologinių avarijų, kurios padarytos kelių milijonų litų žalos Šyšos ekosistemai Šilutės valdžia žadėjo daugiau to netoleruoti. Jei dar kartą būtų nesuvaldytas gamybos procesas ir užteršta upė, valdžia siektų ją uždaryti. Bet „Biofuture“ bendrovės valdybos pirmininkas 42-ejų Artūras Listavičius iškart po paskutinio incidento Šilutės visuomenei žadėjo įdiegti daug patobulinimų ir užtikrinti aplinkos saugumą.
O prieš porą dienų – vėl dvokianti srovė į upę. Kol negauta išvada iš Jūrinių tyrimų centro apie jos poveikį gamtai, lieka tik spėlioti, kas atsitiko. Gal rekonstruojama įmonė, nuo bioetanolio vėl grįžtanti prie spirito gamybos, išleido į lietaus kanalizacijos sistemą technologinio vamzdyno turinį?
Gali būti, kad Seimo rinkimams po konservatorių vėliava besiruošiantis A.Listavičius pritrūko laiko kontroliuoti Šilutės piktžaizde tapusios jam pavaldžios spirito varyklos veiklą.
