T.V.Raskevičius teigė jaučiantis didelį nusivylimą darbu Seime.
Prieš tapdamas parlamentaru jis visai kitaip įsivaizdavo politikų darbą – esą 141 Seimo narys kelia klausimus ir tada argumentų kalba galima dėl jų susitarti.
„Seime veikia viskas šiek tiek kitaip. Yra tokia sparnuota frazė: „Dvaro intrigos“. Na, ir iš esmės politika yra paremta galios santykiais: kas – ką, kas – kurį“, – interviu portalo 15min videolaidai „15/15“ sakė Seimo Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojas, parlamento Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Radikalus kompromisas
– Kai buvo pristatytas šis projektas, neslėpėte nusivylimo – esą jis per daug kompromisinis. Vis dėlto sakėte, kad balsuosite už jį, nes, kaip bebūtų, tai yra žingsnis į priekį.
Nuo pirmadienio, kai Seime buvo registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kažkiek mintys susigulėjo ir dabar gal daugiau pozityvo įžvelgiate?
– Kolegos pirmadienį pristatė Seime kompromisų sklidiną Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Mano parašo, kaip vieno iš teikėjų šio įstatymo projekto, nėra. Ir nėra dėl labai paprastos priežasties, nes aš visą laiką savo politiko kelyje siekiau daugiau teisių, o ne daugiau kompromisų kartu gyvenančioms poroms.
Man atrodo, kad teikiamas Civilinės sąjungos projektas yra radikalus kompromisas. Jis buvo keičiamas po ilgų diskusijų ir debatų Seime, atsižvelgiant visų pirma į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą ir siekiant užsitikrinti reikiamą paramą tam projektui Seime.
Galbūt vienintelė priežastis, kodėl yra teikiamas būtent toks projektas, yra tai, kad yra duoti tam tikri pažadai dėl palaikymo jam.
Pavyzdžiui, mūsų koalicijos partneriai iš konservatorių frakcijos, nes projektas yra surėdytas pagal konservatorių partijos pasaulėžiūrą. Taigi jie žada maksimaliai įmanomą paramą šiam projektui.
Na, ir su pavieniais balsais iš opozicijos to palaikymo turėtų pakakti įstatymui priimti.
Aš pats tikrai balsuosiu už teikiamą Civilinės sąjungos įstatymo projektą, nes man atrodo, kad toks sprendimas šiuo metu vis tiek būtų geresnis, nei apskritai jokio.
Kita vertus, girdžiu savo bendruomenės, savo rinkėjų nepasitenkinimą dėl šito projekto. Žmogiškai su tuo nepasitenkinimu solidarizuojuosi, nes aš esu ne tik politikas, aš taip pat esu LGBT bendruomenės narys. Ir aš visiškai suprantu, bet aš tiesiog norėčiau juos pakviesti susitelkti aplink šitą kompromisinį teikimą, nes, man atrodo, tai yra raktas, kad politinės diskusijos dėl šio projekto pagaliau prasidėtų Lietuvos Respublikoje.
– Projekto rengėjai, iniciatoriai neslepia, kad tas palaikymas Seime, tie galimi balsai „už“, sakykime, labai ant ribos. Net žinau, kad buvo sudaryta tokia „Excel“ lentelė, kur buvo labai matematiškai tiksliai bandoma viską skaičiuoti.
Kaip čia viską matytumėte? Kokį palaikymą dabar balsų išraiška turite ir ar tikrai manote, kad pavyks projektą priimti? Tąsyk, prieš metus, pritrūko vos kelių balsų, bet dabar vėlgi konservatorių frakcijoje krikdemiškasis flangas tikrai yra prieš, kaip minėjau, Liberalų sąjūdžio frakcijoje – gal plius vienas balsas nuo pernykščio balsavimo gali atsirasti, bet ne daugiau.
– Svarbu akcentuoti, kad žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad buvo svarstomos dvi partnerystės koncepcijos.
Viena – tokia partnerystė, kaip ji atrodytų demokratinėje Vakarų Europos valstybėje, ir tada tas kompromisinis variantas, kuris buvo pavadintas Civilinės sąjungos įstatymo projektu.
Sprendimą teikti Civilinės sąjungos įstatymo projektą sąlygojo tai, kad buvo užtikrinta, pažadėta parama šio įstatymo ne tik pateikimui, bet ir priėmimui.
Aišku, dėl konkrečių balsų ir duotų pažadų išpildymą mes galėsime tikriausiai kalbėti, kai pamatysime tuos skaičius Seimo švieslentėje.
Bet šioje vietoje reikia tikrai labai aiškiai įvardyti, kad nėra užtikrinta konstitucinė dauguma šiam įstatymo projektui.
Mes nekalbame apie 90 ar 80 balsų. Mes kalbame apie trapią daugumą.
– Šio projekto oponentai tiesiog aiškina, kad galiausiai, jeigu jis bus priimtas, vienalytės šeimos arba sąjungos bus prilygintos šeimai. Galiausiai tai ves ir prie to, kad jos galės įsivaikinti.
Antra, šis klausimas susietas net su tokiais strateginiais mūsų valstybei klausimais, kaip nacionalinis susitarimas dėl gynybos. Vienas „valstiečių“ frakcijos atstovas pareiškė, kad jeigu šis projektas judės į priekį, partija nepasirašys šio susitarimo. Kaip čia viską matytumėte?
– Daugiasluoksnis jūsų klausimas. Aš gal pabandysiu jį išskaidyti į keletą potemių.
Visų pirma dėl pačios šeimos sąvokos – man atrodo, tie kompromisai, kuriais yra pripildytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, siunčia labai aiškius ženklus, kad civilinės sąjungos institutą, instrumentą yra siekiama atriboti nuo šeimos santykių teisinio apibrėžimo ir traktavimo.
Visų pirma nėra tame įstatymo projekte minimas nei žodis „šeima“, nei „šeiminiai santykiai“. Taip pat yra daromas toks teisinis žingsnis, kad yra atsisakoma partnerystės reglamentavimo Civilinio kodekso Šeimos knygoje. O civilinės sąjungos teisiniai santykiai yra sureguliuojami atskiru įstatymu.
Nuolaidos yra tikrai didelės ir reikšmingos. Būtent dėl šitos dalies aš ir nesu tarp įstatymo teikėjų, nes esu giliai įsitikinęs, kad šeima tai nėra teisinė kategorija. Tai yra socialinė kategorija. Vadinasi, žmonės turi patys nuspręsti, kas yra jiems artimiausi žmonės, kas yra jų šeima.
Taip pat Konstitucinis Teismas tiek 2011, tiek 2019 metų nutarimais yra labai aiškiai konstatavęs, kad šeimos santykių teisinei apsaugai svarbu ne tų santykių forma, o svarbus jų turinys. Kad tai turi būti tarpusavio pasitikėjimu, lojalumu vienas kitam, noru prisiimti teises ir pareigas grįsti santykiai.
Aš manau ir esu įsitikinęs, kad tos pačios lyties poros išpildo šeiminiams santykiams keliamą kokybinį kriterijų. Tai yra dviejų žmonių sąjunga, kurioje yra dalijamasi ne tik pinigine, bet ir gyvenimu. Ir joks įstatymų leidėjas tos pačios lyties poroms ar kartu gyvenančioms nesusituokusioms skirtingų lyčių poroms neturi teisės nurodyti ir negali nurodyti, kaip jiems reikia vadintis. Tai daro patys žmonės.
Bet, kaip ir minėjau, siekiant pakilti nuo tos vertybinės, ideologizuotos diskusijos, yra daromi tokie kompromisai Civilinės sąjungos įstatymo projekte.
– O kaip jūs asmeniškai jaučiatės dėl to, kad vis dar turime svarstyti ir murkdytis tokiuose svarstymuose, kas čia šeima, kur čia kaip viską apibrėžti?
– Aš jaučiuosi kaip mažesnis žmogus negu visi kiti. Mano paties vaikas auga tos pačios lyties poroje – dviejų moterų šeimoje. Ir Agnė Širinskienė bando pasakyti, kad jis auga ne šeimoje, o kažkokioje jungtinėje veikloje.
Tai, aš manau, kad tiesiog yra žeminimas ne tik manęs paties, kaip Lietuvos Respublikos piliečio, bet ir mano pačių artimiausių žmonių.
– Kitas dalykas, į ką baksnoja oponentai, – visuomenės nuomonės apklausos ir mini tokius rezultatus, kad didžiuma visuomenės yra prieš tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą.
Antras jų pasitelkiamas argumentas – karas Ukrainoje. Esą ne metas dabar teikti, siūlyti ir svarstyti visuomenę priešinančias, skaldančias iniciatyvas.
– Aš labai džiaugiuosi, kad jūs palietėte šitą temą. Tai labai glaudžiai susiję su nacionalinio saugumo tema, nes kovo mėnesį A.Širinskienė aiškino visiems iš tribūnos, kad dabar yra ne laikas svarstyti šituos klausimus, nes yra karas.
O šią savaitę Dainius Gaižauskas, kalbėdamas iš Seimo tribūnos, grasino Seimo nariams, kad jeigu bus svarstomas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, jie karo metu pasitrauks iš partijų susitarimo dėl nacionalinio saugumo.
Tai labai aiškiai parodo opozicijoje veikiančių jėgų dviveidiškumą. Jie tiesiog manipuliuoja Civilinės sąjungos arba Partnerystės įstatymo projektu, konceptais. Tokiu būdu mobilizuodami savo rinkėjus.
Ir jiems yra nesvarbu – jiems yra nesvarbu karas Ukrainoje, jiems nesvarbu mūsų nacionalinis saugumas. Jiems yra svarbu tik politiniai dividendai.
