– Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad pabėgėlius, kertančius sieną iš Baltarusijos pusės, būtų galima atgrasyti neatrodant „kaip šiltnamio sąlygas suteikiančia valstybe“. Kaip tai vertinate?
– Nekomentuosiu kolegos pasisakymo viešoje erdvėje, bet tikrai neslėpsiu, kad diskusiją Žmogaus teisių komitete tai pasufleravo. Šį susitikimą apibūdinčiau viena fraze: „ne šiltnamio sąlygos, o baziniai humanitariniai poreikiai“. Visos institucijos, dalyvavusios komitete, patikino, kad srautas nėra tiek dramatiškai išaugęs, kad nebūtų galima tų bazinių poreikių užtikrinti, o ir žmogaus teisių standartų šiuo metu yra laikomasi.
– Kas yra baziniai humanitariniai poreikiai ir kas yra šiltnamio sąlygos?
– Baziniai humanitariniai poreikiai yra iš esmės labai paprasti dalykai: maitinimas, vanduo, saugumas, higienos priemonės. Tol, kol yra svarstomas pabėgėlio statusas, turi būti užtikrintos šios bazinės orumą atitinkančios sąlygos. Komitete aptarta ir kokių priemonių bus imtasi ateityje, jeigu srautas augs. Viena jų – palapinių miestelio idėja.
– Kiek palapinių miestelyje galėtų tilpti imigrantų, kurie jų galėtų įsikurti ir ar jau žinoma, kur ir kada jis galėtų atsirasti?
– Akivaizdu, kad migrantų srautas, su kuriuo šiuo metu susiduria Lietuva, yra nevienalytis. Tai ir vyrai, kurie migruoja pavieniui, ir migrantai, kurie migruoja šeimomis, ar tik moterys su nepilnamečiais vaikais. Pažeidžiamiausių grupių atstovai neturėtų būti apgyvendinami palapinių miestelyje. Jiems turėtų būti ieškoma papildomas sąlygas atitinkančių vietų.
Aišku viena, Užsieniečių registracijos centras jau yra pasiekęs visus savo limitus ir palapinių miestelis šiuo metu yra reali alternatyva, kurios gali prireikti labai greitu metu, kalbant apie augančių migrantų srautų suvaldymą.
– Ar lietuviškas klimatas nėra kliūtis gyventi palapinėje?
– Tikrai taip, palapinių miestelis galėtų būti tik kaip laikina priemonė ir tik šiltuoju metų laiku. Stebime srautus, kol kas nežinome ir neturime galutinio sprendimo, kiek ilgai būtų galima juose gyventi. Atsižvelgiant į artimiausių savaičių srautus, bus priimami tolimesni reikalingi sprendimai. Vidaus reikalų ministerijos atstovas patikino, kad tikrai čia būtų užtikrinamos bazinės sąlygos.
– Lietuva netrukus turės atsiskaityti Jungtinėms Tautoms apie nuveiktus pokyčius siekiant užtikrinti prieglobsčio prašytojų teises. Ar bus kuo pasidžiaugti?
– Dabartinė situacija rodo, kad migracijos politika Lietuvoje nėra iki galo išbaigta. Be to, mes nesame pasiruošę tokiems augantiems srautams. Lietuvos Vyriausybė visuomet buvo labai kritiška, kai būdavo kalbama apie tam tikras solidarumo priemones, pabėgėlių perkėlimą ar pagalbą kitoms šalims, kurios susiduria su migracijos krizėmis.
Viliuosi, kad šių savaičių įvykiai tiek Lietuvos visuomenei, tiek valdžios atstovams pagaliau leis suprasti, kad Lietuva yra išorinė Europos Sąjungos siena ir mes turime būti maksimaliai pasiruošę įvairioms situacijoms, kurių galime sulaukti ne tik šiandien, bet ir ateityje.
– Ar turime tarptautinių partnerių pažadą, kad esant migrantų antplūdžiui šalis sulauks pagalbos?
– Dabartinė situacija vertinama rimtai, jau yra bendraujama su „Frontex“ pareigūnais, kurie jau yra atvykę ir teikia tam tikrą logistinę pagalbą. Turime ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros palaikymą, kuri gali teikti ekspertinę ir finansinę pagalbą Lietuvai, jei to prireiktų.
Jeigu klostysis jūsų apibūdinta situacija, matome, kad esame tikrai patikimoje tarptautinėje bendruomenėje, kuri pagal poreikį suteiks reikiamą pagalbą. Tik dar kartą pasikartosiu, labai svarbu, kad Lietuva būtų matoma ne tik kaip naudos ir pagalbos gavėja, bet esant poreikiui ir pati sugebėtų atliepti kitų šalių, mūsų partnerių poreikius. Taip pat teiktų jiems pagalbą, jei kiltų būtinybė.
– Ar tikite, kad esame pasiruošę ne tik gauti, bet ir teikti pagalbą? Prisiminkime Viduržemio jūros migrantų krizę, tuomet Lietuva nepajėgė priimti tūkstančio migrantų.
– Iš to tūkstančio žmonių į Lietuvą buvo perkelta šiek tiek daugiau nei penki šimtai. Ir nors esame linksniuojama kaip tranzitinė judėjimo valstybė, tačiau iš tų perkeltų žmonių net trys šimtai liko Lietuvoje.
– Kaip yra šiandien, kiek iš Baltarusijos pusės sieną kertančių yra baltarusiai, kiek jų iš kitų šalių?
– Įdomi detalė, su panašiais migracijos iššūkiais susiduria Lietuva ir Lenkija, bet ne Latvija. Čia jokių padidėjusių migracijos srautų nefiksuoja. Žmonės, kertantys Lenkijos sieną, turi rusiškus arba baltarusiškus pasus, o žmonės, kertantys Lietuvos Respublikos sieną, dažniausiai turi tolimųjų valstybių asmens tapatybės dokumentus. Tai Irakas arba Sirija. Baltarusijos piliečių, norinčių patekti į Lietuvą, reikšmingai padidėjusio skaičiaus nėra.
– Kuo Latvija šiuo atveju išskirtinė?
– Objektyvių duomenų neturiu. Gal dėl to, kad Baltarusijos ir Latvijos pasienio ruožas yra kiek mažesnis? Žmogaus teisių komiteto posėdyje buvo juokaujama, galbūt Latvija Rytų kaimynams ne taip smarkiai kliūna kaip Lietuva. Kas čia žino.
– Žmogaus teisių komiteto posėdyje dalyvavusi Migracijos departamento direktorė pareiškė, kad, išnagrinėjus pastaruoju metu į Lietuvą atvykusių asmenų prašymus, nė vienam nebuvo suteiktas prieglobstis. Koks šių asmenų likimas? O gal jie jau išvyko į turtingesnes Vakarų Europos šalis?
– Migracijos departamento direktorė patvirtino, kad iš dabartinių migrantų prašymų nė vienas nebuvo patenkintas. Tolimesnis šių asmenų kelias paprastas, padedant mūsų valstybei jie bus grąžinami į savo kilmės valstybes. Departamentas taip pat garantavo, kad turi reikiamus resursus nagrinėti migrantų prašymus, jeigu jų skaičiai išaugtų net kartais. Jie užtikrino, kad prieglobsčio prašantiems yra ir bus suteikiamos visos būtinosios paslaugos jiems suprantama užsienio kalba.
– Tik 37 proc. Lietuvos Baltarusijos pasienio yra saugoma tvora, artimiausiu metu turėtų būti skiriamas finansavimas visiškam jos pastatymui. Tačiau tai nelabai gelbės situaciją, kadangi siena statoma Lietuvos teritorijoje ir net stovint prie jos iš kaimyno pusės tai Lietuvos teritorija, o mūsų pasieniečiai, išgirdę prieglobsčio pageidavimą, privalo į jį reaguoti. Ar pareigūnai žino, kaip tinkamai elgtis ir kaip garantuoti šio žmogaus prašymo tenkinimą?
– Tai tik sienos monitoringas ir padengimas tam tikromis infrastruktūros priemonėmis, neįsivaizduokime, kad mes statysime plytų sieną. Tvora labiau skirta tam, kad pasieniečiai, Valstybės sienos apsaugos departamentas galėtų tinkamai vykdyti funkciją, t. y. stebėti bet kokį nelegalų judėjimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir suteikti tai darantiems asmenims pagalbą. Be to, kartu valdytų migrantus srautus. Pasieniečių, kurie dirba su nelegaliai sieną kertančiais asmenimis, kompetencijos pačios geriausios. Lietuvos Respublika turi įsipareigojimus, jų laikosi ir jokių priekaištų dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų tikrai nėra.
– Patikslinkite, fizinės sienos tikslas nėra neįsileisti prieglobsčio prašytojų, tikslas tai padaryti tinkamai?
– Taip, svarbiausia žmonių, kurie kerta Lietuvos Respublikos sieną, stebėsena. Įvairiais skaičiavimais, galimai apie 10 proc. asmenų pereina sieną nepastebėti. Visiškai padengus sieną tvora, siekiama ši skaičių sumažinti arba visiškai panaikinti.
Visą aktualijų laidos „15/15“ įrašą rasite videogalerijoje.
