Įvykusį susitikimą T.V.Raskevičius sakė galintis pavadinti „dialogo pradžia“.
Jo metu, pasak politiko, kalbėtasi ir partnerystės įteisinimo, ir didesnės neįgaliųjų integracijos temomis.
„Kompleksiškai aptarėme keletą žmogaus teisių klausimų. Kalbėjome pakankamai išsamiai apie bendrus sąlyčio taškus siekiant didesnės neįgaliųjų asmenų integracijos Lietuvos visuomenėje ir taip pat didelį dėmesį skyrėme šiuo metu tobulinamam Partnerystės įstatymo projektui.
Susitikimo metu sutarta, kad visuomenėje reikia daugiau dialogo ir pokalbio šia tema“, – žurnalistams komentavo T.V.Raskevičius.
Sulaukė siūlymų, kaip koreguoti projektą
Su šalies vadovo patarėjais jis teigė aptaręs ir konkrečias Partnerystės įstatymo nuostatas.
„Kalbėjome apie pačios partnerystės sąvokos apibrėžimą, tam tikras įstatymo formuluotes ir partnerystės instituto poziciją visoje teisinėje sistemoje“, – vardijo T.V.Raskevičius ir žadėjo apsvarstyti iš prezidentūros gautus pasiūlymus, kaip reikėtų koreguoti projektą.
Paklaustas, ar jo ir prezidentūros pozicijos partnerystės klausimu labai skiriasi, tautos atstovas atsakė manantis, kad yra „daugiau sąlyčio taškų negu skirtumų“.
Prezidentūra, pasak politiko, pakvietė jį būti tarpininku įvairioms visuomenės grupėms diskutuojant apie partnerystę.
Labai džiaugiuosi prezidentūros kvietimu užimti tam tikro tarpininko vaidmenį.
„Labai džiaugiuosi prezidentūros kvietimu užimti tam tikro tarpininko vaidmenį susodinant visas grupes prie stalo, nuleidžiant įtampą visuomenėje ir ieškant konstruktyvių sprendimų“, – teigė Seimo narys.
Susitikimo metu prezidentūroje jis tikino pažymėjęs, kad partnerystės įteisinimas reikalingas ne tik tos pačios lyties, bet ir skirtingų lyčių poroms, nors jos ir dabar turi galimybę įteisinti savo santykius santuoka.
„Tuo tarpu tos pačios lyties poroms tai būtų vienintelė galimybė savo santykius teisiškai apsaugoti. Tos pačios lyties poros susiduria su praktiniais iššūkiais, negalėdamos apsaugoti savo interesų“, – dėstė T.V.Raskevičius.
Jis teigė pasiūlęs prezidentui susitikti su tos pačios lyties asmenų poromis ir apie tai pasikalbėti:
„Galbūt būtų galima ir prezidentui išgirsti asmenines tos pačios lyties porų istorijas ir sužinoti, su kokiais iššūkiais šie žmonės Lietuvoje susiduria negalėdami apsaugoti savo santykių.“
Politikas vylėsi, kad prezidentūra šį kvietimą apsvarstys.
Ragina įsiklausyti ir mažumų, ir vyskupų
Susitikimą pakomentavęs prezidento vyriausiasis patarėjas vidaus politikos klausimais Povilas Mačiulis teigė, kad jo metu kalbėta, ir pavyzdžiui, apie tautinių mažumų problemas, bet didžiausias dėmesys esą skirtas tam, „kaip sureguliuoti bendrą gyvenimą ir įteisinti tai įstatymais“.
„Prezidentas nuosekliai laikosi pozicijos, jog šito sureguliavimo reikia, jis reikalingas ne tik tos pačios lyties poroms. Jis reikalingas kur kas didesnei visuomenės daliai.
Kokiu būdu tai padaryti, ar kuriant naujus įstatymus, ar Civilinio kodekso rėmuose, čia jau diskusija dėl formos.
Prezidentas yra išsakęs poziciją, kad, jo nuomone, Civilinio kodekso pakeitimai galbūt būtų ir teisingesnis kelias, bet viską reikia palikti diskusijai“, – kalbėjo P.Mačiulis.
Pasak jo, bandant sureguliuoti partnerystę, svarbu įsiklausyti į įvairias nuomones, atsižvelgti į suinteresuotų grupių poziciją.
„Girdėti tiek mažumas, tiek nepabijokime išgirsti vyskupų nuomonės ir kitų grupių siekiant rasti bendrus vardiklius ir pasiekti to, ko Lietuvai reikia“, – ragino patarėjas.
Paklaustas, ar prezidentūra ketina susitikti su LGBTQ bendruomenės nariais, išklausyti jų istorijų, P.Mačiulis atsakė, kad šalies vadovas ir taip su jais bendrauja.
O ar bus konkrečių susitikimų, kol kas nežinia.
Ar bus konkretūs susitikimai, dabar nedėlioju prezidento darbotvarkės, negaliu pasakyti.
„Tikrai prezidentas bendrauja ir girdi ir problemas, ir nuomones įvairiausias. Ar bus konkretūs susitikimai, dabar nedėlioju prezidento darbotvarkės, negaliu pasakyti“, – kalbėjo P.Mačiulis.
Mano, kad Seime atsiras daugiau palaikymo
Laisvės frakcijos seniūnė I.Pakarklytė teigė, jog vasara – puikus metas plėtoti diskusiją apie partnerystės įteisinimą.
„Diskusija vyks ir toliau. Dėl sprendimų priėmimo – taip, projektas toliau savo kelią pradės ir tęs rudenį“, – žurnalistams komentavo ji.
Seimo narė teigė matanti galimybių parlamente rasti daugiau palaikymo partnerystės įteisinimui.
„Yra dar to rezervo likę. Ir norėtųsi, kad partijos vykdytų savo rinkimų programas, nes tai yra rinkėjų apgaudinėjimas, kai programoje užsirašai, kad įteisinti partnerystę, bet daugiau kaip pusė tavo frakcijos balsuoja prieš. Tai nesąžininga“, – kalbėjo I.Pakarklytė.
Norėtųsi, kad partijos vykdytų savo rinkimų programas.
Siekį įteisinti partnerystę į savo programą įsirašė opozicijoje veikiantys socialdemokratai, bet didelė dalis jų Seime nepalaikė Partnerystės įstatymo pataisų.
I.Pakarklytė taip pat nupasakojo, kokios yra Laisvės frakcijos brėžiamos raudonos linijos koreguojant projektą.
„[Partnerystė] – tai nėra ūkiniai santykiai, tai nėra verslas, tai nėra, kas buvo siūloma, jungtinė veiklos sutartis, kas yra dažniausiai pasitaikanti forma daugiabučių namų administravime. <...> Čia iš mūsų pusės yra raudonos linijos“, – kalbėjo politikė.
Prezidento patarėjai savo raudonų linijų, pasak jos, susitikimo metu neužbrėžė.
Komentarai po susitikimo:
Pabrėžia būtinybę laikytis Konstitucijos
Gegužę Seime pristatytos pataisos dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo nepraėjo net pateikimo stadijos – daugumos valia jos atmestos ir grąžintos tobulinti iniciatoriams.
Planuojama, kad projektas į Seimo salę grįš rudens sesijoje.
Ar prezidentas vetuotų tokias pataisas, jei jos būtų priimtos, neaišku.
Jis ne kartą minėjo, jog teisiškai išspręsti tos pačios lyties žmonių santykių klausimą reikia, bet pabrėžė, kad tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos, kurioje „teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“.
Prieš kurį laiką Konstitucinis Teismas išaiškino, kad konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto. Ji grindžiama šeimos narių tarpusavio santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
